Namo Naujienos

Į Strasbūrą – ne tik minčių pasisemti, bet ir reikalų spręsti

513
1
DALINTIS

Jau ne vienerius metus lietuvaičiai mina šimtus kilometrų pasižiūrėti, ką veikia mūsų europarlamentarai Briuselyje ar Strasbūre. Vieniems toks išvažiavimas tampa tik smagiu pasilėbavimu, kitiems – duoda peno ne tik akims, bet ir mintims ar sprendimams.

Iš kelionės į Europarlamentą grįžęs Kalvarijos savivaldybės tarybos narys, ūkininkas Vytenis Skilandis sako, kad posakis „pas kaimyną ir žolė žalesnė“ šįkart turėjo tiesioginę prasmę, nes kaimyninėse valstybėse pavasaris buvo kur kas ankstyvesnis. Čekijoje pasitiko visomis spalvomis pražydęs Karališkasis sodas, Vokietijoje – besibaigiantis šparagų derlius ir jau gerokai ūgtelėjusios bulvės, o Strasbūras stebino ne tik valstybinių institucijų didybe, bet ir vasariškomis nuotaikomis.

Tačiau ne vien tai krito į akis į Europos Parlamentą parlamentarės Laimos Andrikienės kvietimu vykusiems atstovams iš įvairių Lietuvos regionų, nes ne vienas keliautojas yra savo savivaldybės tarybos narys ar bent jau aktyvus pilietis, kuriam rūpi, kaip mes gyvename ir kaip prie to gyvenimo gerinimo gali prisidėti Europos Sąjunga.

Todėl daugelis keliautojų jau nuo pat pirmosios valstybės – Lenkijos – pastebėjo, jog visur puoselėjami smulkūs verslai, smulkūs ūkiai, miestuose apstu nedidelių parduotuvėlių, namudinių gaminių. Tačiau labiausiai daugeliui krito į akį tai, kad kaimynai lenkai Europos Sąjungos pinigus įsisavinę kur kas racionaliau ir nuveikę žymiai daugiau nei lietuvaičiai.

„Labiausiai nustebino, kad bendruomenės čia gautą paramą investavo ne tik į savo gerbūvį – gatvių gražinimą ar laisvalaikio zonų kūrimą, – o ir į bendrų verslų kūrimą,“ – sako Vytenis Skilandis. – „Teko matyti ne vienus užeigos namus ar motelį, kurie pastatyti už ES fondų pinigus ir priklauso bendruomenei. Tai ne tik didžiulė parama bendruomenės gyventojams, bet ir socialinių problemų – bedarbystės – sprendimas kaimo vietovėse. Jau kurį laiką stebiu, kaip kaimynai lenkai bendruomenėse puikiai vykdo veiklą įsteigtuose pieno kooperatyvuose ar skerdyklose, į kurias gyvulius gali pristatyti aplinkinių kaimų gyventojai, o mėsos nusipirkti plūsta net lietuvaičiai“.

Lietuvos ūkininkai, kaip sako Vytenis, į kooperatyvus žvelgia su baime, nes vis dar neatsikrato blogų prisiminimų iš kolūkių laikų. Tačiau jau kuris laikas smulkūs ir vidutiniai ūkininkai gyvena su tam tikru nerimu, nes vis sklandantys pažadai, kad po 2020 metų žemdirbiai nebegaus ES išmokų, daugeliui jų gresia bankrotu.

„Jau dabar daugelis mano pažįstamų smulkių ar vidutinių ūkininkų galvoja, kad reikės parduoti žemę, nes iš gaunamų pajamų ne visiems pavyksta išgyventi. Štai aš už pieno litrą gaunu 16 centų, o jo pagaminimo savikaina man atsieina 30 centų. Visa laimė, kad dar grūdinės kultūros nėra nuostolingos. Tačiau jeigu nebegaučiau išmokų, man taip pat grėstų bankrotas, nes smulkiems ir vidutiniams ūkininkams išmokos – išgyvenimo garantas. Žemes tikriausiai supirktų keletas stambių ūkininkų Lietuvoje, kurie ir kainas diktuotų, kaip ir visose kitose srityse“.

Nors europarlamentarė Laima Andrikienė priklauso Tarptautinės prekybos komitetui ir Saugumo ir gynybos pakomitečiui, tačiau rado laiko atsakyti ir į ūkininkui aktualų klausimą – ar pratęs Europos Sąjunga išmokas žemdirbiams po 2020 metų?

„Reikia nustoti kurti nepamatuotas fobijas ir pradėti dirbti“, – trumpai jam atsako L. Andrikienė. – „Koks triukšmas buvo sukeltas dėl to, kad užsieniečiai supirks mūsų žemę? Ir kas iš to išėjo? Neįdomi jiems mūsų žemė, nes čia per sudėtingos klimatinės sąlygos, per daug rizikos faktorių. Aš matau kitą bėdą šiuo klausimu – mūsų Vyriausybės didelį neveiklumą.

Kiek kartų mūsų Vyriausybės vadovai buvo atvažiavę į Briuselį šiuo klausimu? Lietuvos Vyriausybė turėtų atitinkamai veikti ne tik dėl išmokų žemdirbiams, bet ir dėl Ignalinos atominės elektrinės ir kitais svarbiais mums klausimais. Reikėjo ankstesniam premjerui ne laiškus rašyti, o važiuoti ir tartis. Dabar turime situaciją, kad Energetikos ministerija atsibudo tik tada, kai sužinojo, jog daugiau pinigų Ignalinos AE uždarymui negaus. Energetikos viceministras tik praėjusį mėnesį atvažiavo kalbėtis šiuo klausimu. Reikia atsikratyti senų, dar „sovietinių“ madų „išmušinėti“ pinigus pasitelkiant dešras ar degtinės butelį. Europos Sąjungoje reikia kalbėtis ir diskutuoti, įtikinti, pateikti faktus ir statistiką,“ – sako Laima Andrikienė, kaip pavyzdį pateikdama Rumunijos ir Bulgarijos pavyzdį: šios šalys sugebėjo pateikti tokias žemės ūkio statistikas, kad, turėdamos palankesnes gamtines sąlygas, išmokas gauna kur kas didesnes nei Lietuva ar Latvija. Žinoma, gal jiems padėjo ir tai, kad jų  komisaras atsakingas už Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtrą.

Daug klausimų europarlamentarei turėjo lietuvaičiai. Neatsakytas liko tik vienas – kodėl į Europos parlamentą taip veržiasi Rolandas Paksas ir Valdemar Tomaševski, jeigu išrinkti prisijungia prie euroskeptikų komandos, kurių siekis – išardyti Europos Sąjungą?

Virginija Samuolienė

Arūno Barbšio nuotr.: susitikimas su L. Andrikiene

Europarlamentarės internetinis puslapis: http://www.laimaandrikiene.lt/

1 komentaras

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.