Namo Gyvenimas

Gyvybės draudimo idėja, gimusi senovės Romoje, Lietuvą pasiekė tik XX a.

126
0
DALINTIS

Pasaulyje turbūt sunkiai rastume žmogų, kuris nenorėtų sužinoti, kokia bus jo ateitis. Nuo seniausių laikų vieni šį norą patikėdavo būrėjoms ar astrologams, kiti pasirinkdavo nežinomybės kelią, tačiau išmintingiausieji darydavo viską, kad jų ateitis būtų kuo aiškesnė ir stabilesnė. Taip atsirado gyvybės draudimas, kuris ėmė saugoti žmones ir jų artimuosius nuo įvairiausių nelaimių rizikos. Tačiau kas buvo šios idėjos pradininkas ir kaip ji kito iki mūsų dienų?

„Šiandieninis pasaulis be galo dinamiškas, be to, nė vienas negali būti tikras, kad neužklups liga, neatsitiks nelaimė, todėl daugelis bando iš anksto save ir artimuosius apsaugoti finansiškai. Tai rodo ir nuolat aukštyn kylantys gyvybės draudimo statistiniai duomenys – vis daugiau žmonių draudžiasi, nes tai reali galimybė nelaimės atveju užtikrinti šeimos finansinę, o tuo pačiu – ir socialinę gerovę, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ produktų ir rizikos valdymo vadovė Brigita Poškuvienė. – Gyvybės draudimas nėra šiuolaikinės civilizacijos išradimas – jo istorija siekia tūkstantmečius. Žinoma, šiandieninis pasaulis smarkiai pakeitė jo koncepciją, bet akivaizdūs pokyčiai ir tendencijos tik patvirtina, kiek daug dabar reiškia gyvybės draudimas.“

Taigi, keli įdomūs faktai iš gyvybės draudimo istorijos.

  1. Gyvybės draudimo idėja gimė dar senovės Romoje, kai
    Gaius Marius

    garsus karvedys Gaius Marius nusprendė motyvuoti savo karius, įsteigdamas taip vadintą „laidojimo klubą“. Senovės romėnai tikėjo, kad netinkamai palaidoti žmonės neras sielos ramybės, todėl mokėdavo papildomus mėnesinius mokesčius „laidojimo klubui“, kuris vėliau padengdavo karių laidojimo išlaidas, o kartais net suteikdavo finansinę paramą žuvusiojo šeimai.

  2. Galima sakyti, kad už šiuolaikinio gyvybės draudimo koncepciją turime būti dėkingi… piratams. Mat XVII a. Europos civilizacijos tapo vis labiau priklausomos nuo laivybos ir laivais vykdomos prekybos, todėl laivų savininkai bei prekybininkai ėmė drausti įgulą nuo galimų nelaimių jūrose, ypač – nuo laivus puolančių ir prekes grobiančių piratų. Taip mažytė parduotuvėlė vienoje iš pagrindinių Londono gatvių – „Edward Lloyd’s Coffee House“ – tapo viena pirmųjų, sukūrusių pamatą dabartinėms draudimo bendrovėms. Šiandien tai jau nebe parduotuvėlė, o viena iš gyvybės draudimo bendrovių lyderių, veikianti „Lloyd’s of London“ vardu.
  3. Pirmasis masinis gyvybės draudimo poreikis užfiksuotas 1912 m., įvykus garsiojo laivo „Titanikas“ katastrofai. Tuometė gyvybės draudimo įmonė „The Northwestern Mutual“ klientui išmokėjo net 1 mln. dolerių mokestį. Šios istorijos mastas įrodė gyvybės draudimo svarbą ir privertė visuomenę susidomėti šia paslauga bei jos privalumais.

    Titanikas
  4. Nuolatinis gyvybės draudimo poreikis visuomet tiesiogiai koreliuodavo su kitais istoriniais įvykiais. Pavyzdžiui, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir artėjant prie Didžiosios depresijos 1930 m., gyvybės draudimo rinka išaugo iki tuo metu nematytų aukštumų. Rinkos vertė tąkart sudarė 117 mlrd. JAV dolerių ir iš viso buvo užfiksuota net 120 mln. gyvybės draudimo polisų. Skaičiuojama, kad tuo metu tai atitiko visą JAV populiaciją, kas reikštų, jog kiekvienas vyras, moteris ir vaikas buvo apdraustas gyvybės draudimu.

    Didžioji depresija
  5. Lietuvoje gyvybės draudimas, kaip atskira draudimo veiklos šaka atsirado, palyginti, labai neseniai – 1996 m. Tuo metu buvo priimtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, kuriame išskirtos dvi veiklos šakos: gyvybės ir ne gyvybės draudimas. 2013 m. gyvybės draudimo sektoriaus vertė Lietuvoje siekė 487,37 mln. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2025 m. ji išaugs dvigubai – iki 1,08 mlrd. JAV dolerių.

Dabar išsivysčiusių šalių gyventojams gyvybės draudimas yra įprastas dalykas. Gyvybės draudimo bendrovės suteikia įvairiausių galimybių, tad žmogui belieka apsispręsti – gyventi nežinant ateities ar draustis ir užsitikrinti ramų gyvenimą bei tvirtą finansinį pagrindą.

Informacija pasidalino komunikacijos agentūra AD VERUM 

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.