Namo Mūsų istorija

Virtuali paroda apie tuos, kuriems prie ruso tikrai buvo geriau

449
1
DALINTIS

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šalyje įdiegta politinė sistema, paremta komunistų partijos diktatūra. Komunistiniais pagrindais pertvarkant visuomenę, vykdyta politika, kuria siekta išlaikyti Lietuvą SSRS sudėtyje, įtvirtinti sovietinę sistemą ir komunistų valdžią bei palaužti pasipriešinimą okupaciniam režimui. Vienas svarbiausių politikos instrumentų buvo nomenklatūros socialinė-politinė struktūra. Dvilypėje sovietinėje sistemoje greta deklaratyvios politikos veikė realių politinių interesų, sprendimų ir veiksmų mechanizmai. Politikos fasadinę ir užkulisinę pusę atspindėjo oficialios ir neformalios praktikos, pasireiškusios nomenklatūros veikloje.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė dokumentų parodą, skirtą komunistų politikos sovietinėje Lietuvoje bruožams apžvelgti. Ši paroda yra antroji parodų ciklo „Sovietinės Lietuvos visuomenė“ dalis. Parodoje skelbiami dokumentai, reprezentuojantys fasadinę sovietų politikos pusę: sprendimų priėmimą oficialiame lygmenyje, valdžios prezentaciją komunistų partijos suvažiavimuose, viešuose renginiuose, susitikimuose. Dokumentai taip pat atspindinti politikos užkulisius, kuriuose vyravo neoficialūs, pasitikėjimu, protekcija ir įsipareigojimais, galia ir nauda pagrįsti nomenklatūrininkų santykiai, užmegzti ir plėtoti neformalioje aplinkoje: medžioklėje, žvejyboje, gimtadienių, jubiliejų, kitų švenčiu metu ar atostogaujant.

Parodoje skelbiami dokumentai ir fotonuotraukos saugomos Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK), LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus, LKP CK sekretorių Alberto Barausko, Vlado Niunkos ir kituose archyviniuose fonduose.

Su šiais ir kitais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skaitykloje Vilniuje, Gedimino pr. 12.

Kviečiame apsilankyti.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos informacija

1 komentaras

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.