Namo Naujienos

Rinkimai: kai belieka tik riestainio skylė

630
1
DALINTIS

Kandidatai į Marijampolės merus rikiuojasi prie starto linijos, mieste plevėsuoja plakatai – vienas už kitą nuobodesni. Ar tarp jų jau matome savo kandidatus, na, bent jau tokius, kokiais įsivaizduojame ateities lyderius, ar bent jau tokius vadovus, kokius turi Kaunas ir Vilnius: energingus, turinčius idėjų, kaip atgaivinti savivaldybę, sulaikyti išvažiuojančius ir įgyvendinti nors kiek skaidresnę politiką gyventojų akyse?

Noriu pradėti nuo vienintelės moters. Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė Irena Lunskienė:

Ne paslaptis, daugelis socialdemokratų gerbėjų tikėjosi jauno, energingo kandidato, galinčio pakeisti ne tik partijos, bet ir visos savivaldybės stagnatorišką įvaizdį.  Tačiau gavosi, kaip su tom senom bulvėm vidury vasaros – jau pilna užaugusių šviežių, bet šeimininkė sako: dar senas turit suvalgyt… Sutikite – kaimo mokytojos įvaizdis nelabai ką veža, ypač jaunus, energingus miestiečius. Tačiau partiečiai tvarkingai subalsuos. Taip reikia arba kažkas liepė. Bent iki šiol pas juos buvo geležinė disciplina.

Laikinoji merė prieš rinkimus demonstruoja „geležinę“ savo ranką: vieną direktorę švyst ir atleido, kitam sotų gyvenimą prikirpo, prijungdama prie kitos įstaigos. Direktoriai nesipriešina, klauso, nes žino, kad pagal savavaldybėje jau išbandytą praktiką gali būti taip, kad jei priešinsiesi, tave iš savivaldybės kontrolieriaus kabineto surakintą antrankiais policija gali išvežti į Marių ligoninę. O po to atleisti jau nesunku, juk – ligonis, pats turi susiprasti, kad dirbti negali. Partijai priešintis kenkia sveikatai ir net gyvybei pavojinga.

Demonstruoti galią – puiku, tačiau būtų gerai dar ir kokią pridėtinę vertę sukurti. Ar pavyks I. Lunskienei nuveikti ką nors naudingo savivaldybei? Kol kas neįtikimai atrodo. Ne taip seniai ji su partija skelbė: „Kubilius išvarė, mes sugrąžinsim“. Dabar matom, jog nepotizmas ir saviškių palaikymas prie lovio Marijampolėje turbūt įsivešėjęs labiausiai tarp visų savivaldybių, o jaunimas kaip bėgo iš miesto, taip ir bėga. Tai jau tikrieji vartai į Europą, tik vargu ar tie, kuriais I. Lunskienė žada padaryti Marijampolę. Savo vaikais laikinoji merė, žinoma, pasirūpinusi. Tik nelabai tai padeda kitiems sugrįžti į Marijampolę.

Neabejotinai sėkmė rinkimuose lydės Ireną Lunskienę, nors ir sunkiai, gal net antro turo reikės, nes daugelis rinkėjų visiškoje apatijoje: nėra už ką balsuoti. Taigi, antras turas bus reikalingas, nes pirmojo rezultatai, nors ir bus vienbalsiai, bet nebus užskaityti dėl per mažo rinkėjų aktyvumo.

Kokių šansų turi kiti kandidatai?

Lietuvos centro partijos kandidatas Gediminas Akelaitis:

Pastaruoju metu jis vis dažniau minimas tarp tų, kurie gali patekti į antrą turą. Tikriausiai jau sunku suskaičiuoti, kelintoje partijoje rinkimuose kandidatuoja Gediminas Akelaitis. Šįkart – su Lietuvos centro partija (LCP). Įdomu bus stebėti, kas dabar bus jo arkliukas, patraukiant minias, nes geležinkelio ir gyventojų atskirties tema lyg ir išsemta, susisiekimas su „užbėgių respublika“ atstatytas. Įžvalgų daktaras, atrodo, turi neblogų, tačiau jos labiau panašios į kovą su kažkuo, o ne ko nors siekimą. Ir dar – reikia palinkėti G. Akelaičiui kantrybės, kad kurį rytą po sunkaus budėjimo vėl nepratrūktų socialiniuose tinkluose savo įspūdingais epitetais apie girtos akušerės padarytas klaidas ir pan.

Savarankiškai išsikėlęs kandidatas Algis Žvaliauskas:

Irgi minimas kaip „galimas“. Tai turbūt didžiausią politiko patirtį turintis kandidatas – buvęs ir meru, ir Seimo nariu, ir net ministru, tačiau tiek pačioje politikoje, tiek ūkiniame gyvenime, sako, slidus kaip ungurys ir dėl to nelabai patikimas. Partijų pakeitęs turbūt daugiau nei asmeninių automobilių ir, kiek teko girdėti, tarp marijampoliečių turi pažaduko įvaizdį. Tačiau sugeba su visais gerai sutarti, o pastaruoju metu bando marijampoliečius įtikinti, kad jei ne jis – nebūtų mieste nei tiltų, nei žiedų, nei viadukų… Dar gerai, kad ne su klumpėmis ir važiais visi važinėtume. Tik ar visi tuo patikės?

Savarankiškai išsikėlęs kandidatas Gintaras Skamaročius:

Jeigu savarankiškai išsikėlęs A. Žvaliauskas gali kaip žaltys nardyti tarp visų partijų ir rasti jose draugų, G. Skamaročiui, atrodo, būtų sunku, esant savarankiškam kandidatui, „susiburkuoti“ su kuria nors partija ir gauti paramą dirbant.  Pats kandidatas atrodo gerai pažįstantis regioninę politiką, daug nuveikęs gerų darbų, turintis daug idėjų ir žinantis, kaip jas įgyvendinti, tačiau abejonę kelia, ar jis pajėgtų prasimušti pro gelžbetoninę amžinosios partijos ir biurokratų sieną Marijampolėje. Politikoje pagrindinėmis kortomis, matyt, labiau ne principingumas ir sąžiningumas žaidžia…

Be to, mieste gal nedaugeliui žinomas ir neturi kaimo žmones patraukiančio „kolchozo pirmininko“ įvaizdžio, tad tikėtis sėkmės jam būtų sunku.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Kęstutis Traškevičius:

Atrodo būtų pats tas: dar jaunas, energingas, vadovavimo patirties turi, tačiau vis tiek kažkaip netvirtai atrodo. Kandidatas iš tiesų mato daug savivaldybę daugybę metų kamuojančių negerovių: išpūstą administracijos aparatą, vienpartinės sistemos „oazę“, kur laukiami ir pageidaujami tik vienos partijos nariai – socialdemokratai; milžiniškas šilumos kainas, įtartinus viešuosius pirkimus, kai viena ar dvi įmonės laimi beveik visus savivaldybės skelbiamus statybos darbų konkursus ir t.t. Tačiau pasvarstykime, ar trečią kadenciją dirbdamas Tarybos nariu pats K. Traškevičius neturėjo jokios galimybės ką nors pakeisti šioje srityje?

Pažiūrėkime: savivaldybės vyriausiuoju kontrolieriumi jau daugelį metų dirba kandidato partijos kolega konservatorius, Kontrolės komiteto pirmininkas – pats kandidatas, Marijampolės savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas – taip pat kandidato bendrapartietis. Visi svertai kontroliuoti ir reikalauti atsakomybės – jų rankose. Todėl norisi paklausti: kur jūs, mielieji, žiūrėjot, kai visi šie dalykai dėjosi? Gal jums patiems kokį straipsnį pritaikyti reikėtų? Už pareigų neatlikimą?

Pomidorai ir politikai vertingi tik subrendę

Te nesupyksta kandidatuojantis jaunimas, bet juos būtų galima prilyginti Pilypų iš kanapių išdygimui, nes nė vienas nepasižymi nei patirtimi savivaldoje, nei šiaip kokiais organizaciniais gebėjimais ar bent jau lyderyste juos iškėlusiose partijose. Toks įspūdis, kad arba partijos iš karto nusprendė nekelti rimtos konkurencijos vienintelei rimtai kandidatei iš socialdemokratų stovyklos, arba jau taip išsikvėpė, kad į merus eiti daugiau nėra kam…

Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio kandidatas Saulius Skinkys:

„Sukurkime tokią Marijampolę, kurioje visiems norėtųsi gyventi!“ – sako jaunuolis. O kas trukdo? Yra begalės būdų tai daryti net visuomeniškai. Ar kandidatas nežino, nuo ko pradėt?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Karolis Dvylys:

Dar neseniai šis kandidatas puikavosi Darbo partijos sąraše, dabar suvalstietėjo. Pabuvojęs Loretos Graužinienės patikėtiniu (vienu iš 242,) dabar – Seimo nario Dainiaus Gaižausko padėjėjas-sekretorius. Socialiniuose tinkluose pasakoja turįs daug patirties aplinkos tvarkyme ir žvejyboje, todėl puikiai tvarkytų ir miestą… Vargu bau…

Bet kas žino, gal marijampoliečiai dar dega meile valstiečiams ir vėl pasikartos sėkmė, juk ir Gaižausko niekas rimtai nevertino, nes kaip politikas buvo visiškas nulis, per rinkimus vieną žodį temokėjo: antikorupcija, apie nieką daugiau jokios nuovokos nepademonstravo, o štai tau – seimūnas. Nors pažadai apie kovą su korupcija Marijampolėje taip ir liko pažadais, tačiau rinkėjų širdžiai neįsakysi…

Partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas Dobilas Sinkevičius:

Šito jaunuolio pagrindinis privalumas – jaunystė.  Jis – jauniausias pretendentas į Marijampolės savivaldybės merus. Gaila, bet su amžiumi ši dorybė (ar patirtis – nežinau, kaip įvardinti) praeina… Kaip pats kandidatas teigia, yra smulkusis verslininkas bei kartu su mama turi kaimo turizmo verslą Marijampolės rajone. Be komentarų – didelė patirtis ir gebėjimai…

Aš savo poziciją išsakiau, o ką manote jūs?

Pagarbiai kaimynas Algirdas B.

1 komentaras

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.