Namo Naujienos

Naujovė: ES parama miškininkams – už medžių rūšis

330
0
DALINTIS

Ąžuolas – lietuvių folkloro tvirtybės simbolis, tad natūralu, kad iki dabar čempionai pasitinkami šio karališko medžio lapų vainikais, tik gaila, kad šventomis buvusių ąžuolų girių šalyje mažėja. Miškų istorijos šaltinių duomenimis, XVI amžiuje dabartinėje Lietuvos teritorijoje galėjo būti 15–20 proc. ąžuolynų, dabar jų yra tik apie 1,9 proc. visų miškų plotų, bet džiugina tai, kad pamažu šios girios imtos vėl auginti.

Ąžuolyno įveisimas – ilgas procesas, be to, reikalaujantis papildomų investicijų, kurių ne visada miškininkai turi. Tačiau dabar galima pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP), pagal kurios veiklos sritį „Miško veisimas“ galima gauti kompensaciją miškui veisti – tuo įsitikino miško savininkų kooperatyvas „Miško žemė“, iki šiol miškų veisimui gavęs apie 58 tūkst. Eur paramą.

Ąžuolai – reiklūs ir kantrybės reikalaujantys medžiai

Dabar savaime augančių ąžuolynų girioms tinkami plotai nurodomi Kėdainiuose, Biržuose, taip pat – daugelyje Šiaulių krašto urėdijų, mat ten jiems augti tinkamiausios klimato sąlygos. Kaip pripažįsta miškininkai – išsaugoti ir išplėsti lietuviškų ąžuolų genetinį fondą yra miškininkų profesinės savigarbos reikalas.

Patyrę miškininkai žino, kad tik sodinti medžių nepakanka, juos kasmet reikia prižiūrėti, jog nesunaikintų žvėrys ar prastos oro sąlygos, todėl pagal KPP priemonę mokama ne tik vienkartinė išmoka, bet ir kasmetinės – jos mokamos 12 metų, pagal kasmet teikiamą deklaruojamų išmokų paraišką.

Ką svarbu žinoti teikiant paraišką?

Europos Sąjunga jau daugiau nei 10 metų remia miško veisimą Lietuvoje: parama miškininkams jau buvo teikiama nuo 2006 m., tačiau laikui einant, ji buvo keičiama, tobulinama, kad geriausiai atitiktų miškininkų poreikius. Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, įgyvendinant miško įveisimo priemones, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m programa prie bendro didėjančio miškų ploto prisidėjo apie 25 tūkst. ha įveisto miško.

Pasak jos, norint gauti paramą, svarbu žinoti, kad sodinami turėtų būti tik sertifikuoti medeliai – tam reikalingi dokumentai, kad būtų galima įrodyti, jog sodinukai nėra iškasti ir persodinti iš kito miško. Ši priemonė nuo ankstesnių metų skiriasi vienu pagrindiniu dalyku – dabar parama mokama už medžių rūšis, bet ne kategorijas.

„Jeigu anksčiau miškininkas veisdavo mišrų mišką ir patekdavo į tam tikrą kategoriją, pagal kurią buvo mokamos išmokos, dabar kiekvienas želdinimo projektas yra vertinamas atskirai ir išmoka apskaičiuojama pagal įveisiamų medelių kiekį ir jų rūšį. Tai įvykdyta dėl tikslumo, nes ankstesnė imtis buvo apytikrė, pagal miške augančių medžių santykį – daugiau auga lapuočių ar spygliuočių. Dabar išmoka apskaičiuojama pagal medžių kiekį viename hektare: už 1 ha ąžuolyno veisėjas galėtų gauti apie 3 tūkst. eurų, mažiausios išmokos – spygliuočiams, už 1 ha eglyno – 988 eurai. Į šią sumą patenka dirvos paruošimas, sodinukų kaina, jų pasodinimas ir individualios medelių apsaugos, tiesa, per trejus metus pareiškėjas negali viršyti gaunamos 200 tūkst. eurų paramos sumos“, – sako D. Rutkauskaitė.

Paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ bus renkamos iki rugsėjo 29 d.

Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

ŽŪM informacija

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.