Namo Naujienos

Vaiko žiema be ligų – įmanoma?

226
0
DALINTIS

Permainingi rudens pradžios orai paspartino peršalimo ligų sezono pradžią – nereikia ilgai laukti, o vaikas iš darželio ar mokyklos sugrįžta su „prikibusia“ infekcija, kurią išduoda varvanti nosis, kosulys… Į ką tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, norėdami sustiprinti vaiko imunitetą?

Sterili aplinka – ne į naudą

Pasak vaikų ligų gydytojo doc. dr. Algimanto Vingro, vaiko, ypač mažo, organizmo sugebėjimas pasipriešinti aplinkoje knibždantiems ūminių ligų sukėlėjams (virusams ir bakterijos) priklauso nuo daugelio veiksnių sąveikos.

„Nei genai, mitybos, gyvenimo sąlygos atskirai paėmus neturi lemiamos įtakos imunitetui. Tačiau, pavyzdžiui, įrodyta, kad neišnešioti naujagimiai yra mažiau atsparūs ūminių ligų sukėlėjams už laiku gimusius, pagimdyti motinų, kurių nėštumas buvo sąmoningas, t.y. kurio metu saugota savo ir būsimo vaiko sveikata. Taip pat žindomi kūdikiai neserga arba suserga žymiai rečiau ir lengviau kai kuriomis ligomis. Atsparesni būna ir tie, kurie dažnai būna gryname ore, yra grūdinami, masažuojami“, – aiškino vaikų ligų gydytojas doc. dr. Algimantas Vingras.

Gydytojas pastebėjo, kad gyvenimo sąlygos esminės įtakos imunitetui neturi, tačiau perdėm sterili aplinka irgi nėra gerai, nes ji trukdo organizmui išmokti kovoti su ūminių ligų sukėlėjais.

„Iš kitos pusės dažnai sergantys nusilpsta ir jau vien dėl to pradeda dažniau sirgti. Imunitetas – atsparumas nesirgti – yra formuojamas ir naujagimį, kūdikį vaiką vakcinuojant“, – sakė A.Vingras.

„Stebuklingos“ priemonės nėra

Ieškantiems būdų atžalos imunitetui prieš šaltąjį metų laiką sustiprinti vaikų ligų gydytojas patarė ne „stebuklingų“ priemonių dairytis, o tiesiog nuo mažumės pratinti vaiką sveiko gyvenimo būdo.

„Vaiką grūdinti reikia ištisus metus. O ką dabar galima padaryti – nevengti gryno oro, saulės, vėjelio dvelktelėjimo, teisingai maitinti. Taip pat – nebūti su mažyliu žmonių susibūrimo vietose, o negaluojančiam grįžus į namus nepulti glamonėti ar čiaudėti, šnarpšti ten, kur yra vaiko valdos“, – kalbėjo gydytojas.

Tačiau ne tokios teigiamos nuomonės medikas buvo apie neapgalvotą vitaminų brukimą vaikui. Jis pabrėžė, kad viskas turi būti su saiku, nes organizmui didesnis tų pačių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis nenaudingas – apkraunamos kepenys, inkstai (organizmas jas turi pasisavinti, paskui išskirti).

„Sergant ūmine liga organizmas ypač alinamas. Tad vitaminų „farširavimas“ nėra pagalba. Jei jau tėvai nusprendžia, kad vitaminai ir mineralinės medžiagos padės, reikėtų pasirinkti tokius jų medžiagų rinkinius, kuriuose yra tinkamas medžiagų kiekis. Etiketėje būna pažymėta, kad vitaminų kiekis neviršija rekomenduojamos paros normos – didelis vitaminų kiekis tikrai blogas pasirinkimas, papildomas krūvis organizmui“, – įspėjo vaikų gydytojas.

Vitamino C mitas?

Pasak A.Vingro, apie vitamino C reikšmę peršalimo ligoms, jų profilaktikai bei gydymui diskusijos vyksta jau daugiau nei 70 metų.

„Paskutinių mokslinių tyrimų duomenimis, kuriais galima pasitikėti, vis dėlto įrodyta, kad jei žmogus valgys įvairų maistą, vitamino C gaus tiek, kiek reikia. Vaikams jo užtenka iki 100 mg per dieną. Kuo mažesnis vaikas, tuo dozė mažesnė, pavyzdžiui, vaikams iki trejų metų dozė – iki 50 mg per dieną“, – aiškino medikas.

Tad jei vaikas gaus pas mus užaugintų šviežių daržovių, pavyzdžiui, šviežių ar raugintų kopūstų, obuolių, morkų, jis vitamino C gaus pakankamai ir nereikės papildų.

„Vis dėlto, jei vaikas atsisako minėtų produktų, žinoma, reikėtų duoti papildomai. Tačiau moksliniai tyrimai sako, kad didelės vitamino C dozės yra krūvis inkstams, kepenims ir jos neapsaugo nuo peršalimo ligų“, – pabrėžė A.Vingrus.

Imuniteto „duobės“

Sakoma, kad yra etapai, kuomet vaikas labiau pažeidžiamas – kai pradeda lankyti darželį, mokyklą, per augimo šuolius. Fizinei sveikatai – t.y. sugebėjimui nesirgti – daug įtakos turi ir psichinė sveikata, t.y. centrinės nervų sistemos nepertemptas darbas. Kai bet kurio amžiaus kūdikiui, vaikui, ar suaugusiam nervai „yra perdirginami“, pakrinka ir fizinė sveikata, individas pradeda dažniau sirgti ūminėmis ligomis, jos ilgiau užsitęsia.

Be to, darželyje, mokykloje vaikas atsiranda didesnėje ligos sukėlėjų aplinkoje. Todėl į darželį vaikas turėtų būti išleidžiamas paruoštas, pvz., pilnai pagal amžių paskiepytas, palengva pripratintas prie darželio tvarkos, į jį išleidžiamas vasarą, kai yra mažiau vaikų ir auklės gali naujokui skirti daugiau dėmesio. Taip pat turi būti elgiamasi ir būsimuoju pirmokėliu.

Verta žinoti

Žuvų taukai, pasak A.Vingro, – tikrai naudingas produktas, kuriame daug nesočiųjų riebalų rūgščių, omega-3 rūgščių, vitaminų D, A, E, jis reikalingas protinei brandai, fiziniam vystymuisi. „Žinoma, žuvų taukai – tik vienas žuvies komponentas. Mūsų upių ir ežerų žuvys mažiau užterštos, bet ir omega-3 rūgščių jose mažiau. Tačiau yra baltymų ir kitų mineralinių medžiagų, šiek tiek jodo. Jūrų žuvyse, ypač tune, jodo daugiau, bet jis ne visiems prieinamas“, – sakė gydytojas.

Aigustė Tavoraitė

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.