Namo Aktualijos

Kai kuriose savivaldybėse socialinės paramos pinigais dangstomas vadovų neūkiškumas

683
1
DALINTIS

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atsakingos specialistės pareiškimas, kad savivaldybės biudžeto skylės bus lopomos socialiniais pinigais, privertė pasidomėti, kiek tų pinigų atlieka nuo socialiai pažeidžiamiausių žmonių. Juk visi žinome, kaip skursta keletą vaikų auginančios šeimos, kaip joms būna sunku išleisti vaikus į mokyklą, kokias galimybes turi daugiavaikė motina susidėti ar bent susitaisyti dantis ar išvažiuoti pasigydyti į sanatoriją, kokiais atlyginimais gali „pasigirti“ socialiniai darbuotojai, kiek stovi eilėje laukiančių socialinio būsto ir t.t. Juk skursta ne vien tie, kurie nuolat pašalpų prašo.

Praėjusią savaitę žiniasklaidos priemonėse pasirodė statistika, kad Lietuvos savivaldybės pernai sutaupė daugiau nei pusę joms skirtų pinigų – 126 mln. iš 228 mln. eurų, skirtų socialinei paramai! Ir daugelis jų jaučiasi taip gerai, kad kai kurios savivaldybės net nesistengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiaiškinti, kur dėjo „sutaupytus“ pinigus. Tokių yra net 13 savivaldybių, tarp jų ir viena iš Sūduvos krašto  – Kazlų Rūdos savivaldybė, kuri nepateikė informacijos apie sutaupytų lėšų panaudojimą.

Pasigirti gal nėra kuo todėl, kad kai kurios savivaldybės šiuos pinigus sugeba išleisti net pačių valdininkų gerovei, pavyzdžiui, automobilius seniūnijoms nupirkti. O ką – pavėžės seniūnas socialinę darbuotoją kokį kartą kitą – ir jau socialinės reikmės. Arba parveš seniūnas savo dukrą su vaikais iš Marijampolės autobusų stoties į Gižus – juk tai irgi rūpestis šeima, nesvarbu, kad sava.

Nors SADM apraše aiškiai  išdėstyta, kad sutaupytos lėšos visų pirma turi būti panaudotos kitai socialinei paramai, tačiau net 21,7 proc. visos socialinei paramai panaudotos sumos buvo išleista kitoms savivaldybių reikmėms: įsiskolinimams dengti, keliams prižiūrėti, komunalinėms atliekoms tvarkyti, pastatams ir gatvėms apšviesti, pastatams remontuoti ir t.t.

Redakcija pasidomėjo, kiek pinigų praėjusiais metais sutaupė arba nepanaudojo mūsų krašto savivaldybės.

Iš Marijampolės savivaldybės socialinei paramai 2016 m. skirtų lėšų nepanaudota buvo  211,5 tūkst. eurų, skirtų socialinėms pašalpoms mokėti. Tačiau, kaip informuoja Marijampolės savivaldybės administracija, šie pinigai buvo panaudoti kitai socialinei paramai finansuoti 2016 m.: socialiai remtinų asmenų pasinaudojimas pirties paslaugomis – 4,1 tūkst. eurų, nepasiturinčių asmenų aprūpinimas malkomis – 5,1 tūkst. eurų, nemokamo maitinimo paslaugų teikimas skurdžiai gyvenantiems asmenims – 17,4 tūkst. eurų, už soc. asmenų apgyvendinimą savarankiško gyvenimo namuose – 22,2 tūkst. eurų, vaiko dienos centrams apmokėti už dalinį vaikų išlaikymą – 162,7 tūkst. eurų.

Kalvarijos savivaldybės atstovai sako visus pinigus tvarkingai išleidę socialiniams poreikiams, o štai Vilkaviškis arba jaučiasi gaunantis didžiulį pinigų perteklių, arba gyvenimas visiems labai pagerėjo.

Vilkaviškio rajono savivaldybė 2016 metais sugebėjo nepanaudoti apie du su puse milijono eurų, skirtų piniginei socialinei paramai. Kam šios lėšos buvo perskirstytos? Iš jų virš 300 tūkstančių eurų buvo sumokėta savivaldybės kreditoriniams įsiskolinimams padengti. Šiemetiniai skaičiai gal bus dar didesni, nes ir skolų padaugėjo…

Dar didesnės sumos atseikėtos ir kažkieno, kaip vilkaviškiečiai sako, senam geram „bizniui“ palaikyti – važiavimo keleiviniu transportu lengvatos ir keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais nuostoliams padengti – 546,4 tūkst. eurų. Dar 291,2tūkstantis eurų skirtas švietimo ir ugdymo įstaigų mokinių, ugdytinių važiavimo keleiviniu transportu lengvatoms kompensuoti. Apie šiuos „nuostolius“ ir „nuostolingus“ maršrutus kalbama jau seniai, tačiau niekas konkrečiai taip ir nepatikrina, kiek keleivių tie autobusai perveža ir kur jie važiuoja, tačiau, kaip matome, tam reikia jau beveik milijono eurų socialinėms reikmėms skirtų pinigų. Kai jų nebeliks, iš ko remsime?

Kita pusė lėšų paskirstytos įvairiems globos namams. Daugiausiai – 560,3 tūkstančių eurų – skirta vaikų laisvalaikio užimtumo, ugdymo ir buities sąlygų, medicininio aptarnavimo, aprūpinimo rūbais ir avalyne gerinimo užtikrinimas Kybartų vaikų globos namuose ir VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namuose. Socialinių, buitinių paslaugų teikimui namuose Vilkaviškio mieste ir seniūnijose seniems ir neįgaliems žmonėms Socialinės pagalbos centre skirta 386,0 tūkstančiai eurų. Nemaža suma pamaloninti ir Gudkaimio globos namai – apgyvendinimo, maitinimo, gydymo socialinių ir kultūrinių paslaugų teikimas senyvo amžiaus arba neįgaliems asmenims – 293,4 tūkst. eurų; Socialinės globos įstaigų išlaidoms, susijusios su teikiamų socialinių paslaugų kokybės gerinimu – 103,5 tūkst. Eur; vienkartinėms pašalpoms – tik 21,3 tūkst. Eur; neįgaliųjų programų finansavimui – 15,7 tūkstančio eurų.

Kodėl atsiranda pinigų „perteklius“ ?

Ministerijos atstovai sako, kad pinigų „perteklius“ socialinei paramai tikriausiai gavosi todėl, kad gavusios savarankiškas funkcijas, savivaldybės socialinės srities sampratą dirbtinai išplėtė, o dabar nebežino, kur investuoti turimus pinigus. Tačiau ar tikrai jau mūsų socialinė sritis taip gerai aprūpinta, niekam nieko netrūksta, kad vargstančių ir neįgalių žmonių pinigais galime užtaisyti skyles, kurias padaro valdžios neūkiškumas ir nemokšiškumas – negebėjimas planingai tvarkytis?

Dar prieš keletą metų Vilkaviškio rajono Šeimų taryba kreipėsi į savivaldybės vadovus, siūlydama skirti lėšų šeimoms vaikų stovykloms apmokėti, buitinėms sąlygoms pagerinti, motinoms dantų protezavimui, išplėsti socialinių paslaugų teikimą –  tai būtų ir darbo vietų kūrimas, ir daugiau paslaugų suteikta senyvo amžiaus žmonėms, apmokėti socialiniams darbuotojams už kurą, transporto išlaidas ir t.t. Tuo pačiu, plečiant socialinių paslaugų tinklą, būtų galima sudaryti sąlygas dirbti vaikus užauginusioms mamoms. Tačiau jų pasiūlymų valdžia neišgirdo, o Šeimų taryba buvo pakeista palankesniais žmonėmis, nesiūlančiais „nereikalingų“ dalykų.

Svarstant apie socialinių pinigų panaudojimo būdus ir galimybes, minčių kyla įvairių: ar visos savivaldybės jau turi savarankiško gyvenimo ir nakvynės namus, labdaros valgyklas, ar visi visuomeninės paskirties objektai pritaikyti neįgaliųjų poreikiams? Pagaliau, kodėl nepaskyrus šių lėšų asmenų iš nepasiturinčių šeimų studijoms remti, ar kelią sutvarkyti ne iki tarybos nario, o iki būrį vaikų auginančios šeimos ar neįgalaus žmogaus?

Laura Čižauskienė

Panaudota A. Deltuvos karikatūra

1 komentaras

  1. Teisingai iškelta problema. Niekam galvos neskauda, matom kas valdo, tam ir pinigai skiriami. O vargingesni arba daugiavaikės šeimos tai apšaukiamos kaip girtuoklių, kurios gimdo tiktai dėl pinigų. Nėra specialistų, kurie užsistotų ir dėl to vargšo pakovotų.

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.