Namo Aktualijos

Pramoginiai renginiai mokyklose – ugdymas ar paprasčiausias reketas?

971
5
DALINTIS

Šis trečiadienis Vilkaviškio r. Alvito pagrindinės mokyklos mokiniams  buvo neeilinis – antrąją pamoką pakeitė magijos teatro „DiArchy“ pasirodymas. Žinoma, ne už dyką.

Niekas net nesuabejotų – vaikams, turėjusiems galimybę tai pamatyti, tokia pamoka patiko labiau nei, tarkim, literatūros kūriniai, matematikos formulės, istorijos datos ar užsienio kalbos žodynas, bet ar dėl to nenukentėjo vaikų ugdymas? Nes renginys labiau panašus į komercinį nei į ugdomojo turinio renginį.

Kai kuriems tėvams, kuriems pamokų metu reikia krapštyti papildomus pinigus, tai neatrodo labai džiugintinas dalykas.

„Jeigu tokios pramogos vyktų po pamokų, tikrai pagalvočiau – leisti ar ne, o dabar esu priversta pirkti vaikui bilietą, nepaisant to, ar turiu pinigų, ar ne, nes visi eina – nesėdės gi jis vienas klasėje kaip raupsuotas“, – skundėsi redakcijai viena mama.

Alvito pagrindinės mokyklos direktorius Rolandas Bulkauskas sako, kad magijos teatras „DiArchy“ šiais metais važinėja po visą rajoną ir lankėsi ne vienoje mokykloje.

„Turiu Švietimo ir mokslo ministerijos rašto kopiją dėl renginių mokyklose. Ministerijos pozicija tokia: „Švietimo ir mokslo ministerija leidžia mokyklose pamokų metu rodyti magijos teatro „DiArchy“ programą, kuri atitinka mokyklinio ugdymo metodikos programų kriterijus. Taip pat siekiama skatinti kolektyvuose organizuoti renginius, ugdančius vaikų dorines nuostatas, atsakomybę ir kompetencijas, reikalingas šiuolaikiniame pasaulyje.“

Taigi, direktoriaus pozicija neatremiama – net ministerija čia įžvelgia pozityvą. Tačiau kodėl tokių renginių nepadaryti laisvanoriškų – eina tie, kas nori, o ne visi pamokų metu varu suvaromi? Ar magijos teatras turi ypatingų galių ir mokinių ugdymosi galioms?

Renginio organizatorius jaučiasi lyg didžiulį lobį atvežęs mūsų vaikams: „Tokio renginio vaikai nepamatys nei viename klube, nes agentūros  už bilietus ima nuo 40 iki 100 eurų, o čia su mokyklos ir mūsų padėjimu viso labo – tik už 4 eurus. Mes turime Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą, specialiai suderinta su viskuo.“

Puiku, bet mes pritariame mamos nuomonei, kad jeigu renginys vyksta pamokų metu, vaikams jis neturėtų kainuoti, nes tas, kuris neturės pinigų bilietėliui, gali patirti patyčių iš bendraklasių. Juk taip paprasčiausiai garantuojama komercinė sėkmė: susitarei su direktoriumi – vaikus per prievartą suvarė, pinigus surinko ir niekuo rūpintis nereikia. Atrodo, kad organizatoriams nerūpi, kad ne visi vaikai gali nusipirkti bilietus. Tačiau pastarųjų tikslas paprastas – gauti pinigų, o direktoriaus – ir pasirūpinti mūsų vaikais. Ar visi tėvai, leisdami savo atžalas į ŠVIETIMO įstaigas, tikimės tokių „vertybių“ skiepijimo, kai tos pačios bendruomenės nariai diskriminuojami? Taip dar labiau pagilinama socialinė atskirtis ir galbūt dėl to kažkam širdelė plyšta. Ir tai vyksta net su Švietimo ir mokslo ministerijos palaiminimu?

Direktorius pats pripažįsta, kad renginius pamokų metu daro todėl, kad po pamokų vaikai nesusirinks – vieni skubės į namus, kitiems bus problemų dėl išvežiojimo. Tad iš tikrųjų kam šiuo atveju daroma paslauga – vaikams ar komersantams?

„Kiek įmanydami dengiame ir finansuojame dalį, kad ir tėvams didelės naštos nebūtų. Aišku, būtų gerai, kad renginiai atvažiuotų nemokamai, bet, ko gero, šiais laikais nei spektaklių, nei kinų vaikams nemokamai nebūna. Dalį bilieto kainos moka vaikai, dalį dengia mokykla. Šiuo atveju žiūrovas mokinys mokėjo 4 eurus ir vieną eurą jam prie bilieto kainos pridėjo mokykla,“ – bando taisyti padėtį direktorius.

Kaip dažnai vyksta tokie ar panašūs renginiai mokykloje? – klausiame direktoriaus.

Būna mėnesių, kai niekas nevyksta, nieko neįsileidžiam ir niekas nesisiūlo. Būna, kad per mėnesį ir 5 galim priimt. Bet ir vaikai nepajėgūs, ir mes, mokykla, nepajėgi viską finansuoti, tuomet visiškai nesileidžiam į kalbas: nenorim – ačiū ir viskas.

Ar tai ne visos švietimo sistemos spraga, atrasta jautriausia vieta, kuria galima pasinaudoti ir pasipelnyti?

Taip, kaip ir vadovėlių leidyklos verslas. Didžiausias pinigavimasis iš mokymo įstaigų, net žemėlapių nemokamai negaunam, mažiausias lapukas – 10-15 eurų. Tai ar čia nepasipinigavimas? Visoje valstybėje tokia sistema.

O  vaikų ugdymas nenukenčia?

„Vaikai – ne paslaptis – nori ne tik pamokų, nori ir tos magijos, vis tiek čia ir teatrinis, ir meninis, ir pramoginis,  ir sceninės kultūros pažinimas. Kiekviena mokykla turi pasirinkti. Pas mus mokykloje yra skirta 10 dienų pažintinei, kultūrinei veiklai.  10 dienų per mokslo metus mokykla gali veiklą organizuoti kitaip.

Būtų šaunu, kad organizatoriai gautų finansavimą ir su paruošta programa atvažiuotų pas mus nemokamai. Tada mes nerinktume iš tėvų pinigų ir mums nereikėtų sukt galvos, kaip finansuoti dalį. Tai būtų geriausias dalykas, bet juk  visoje Lietuvoje tas pats – net į muziejų vaikų nemokamai neįleidžiami.“

Direktorius tikina, kad visi norintys ir negalintys taip pat buvo pakviesti, išskyrus tuos, kurie atsisakė, arba jų gretos nebuvo pavienės ir grupėmis liko bent pusė klasės mokinių.

„Būna projektų, kai į ekskursijas važiuojam nemokamai, bet ir tuomet atsiranda nenorinčių, atsisakančių. Vaikai ir profesionalaus muzikanto smuikininko, gitaristo turi paklausyti – praeitą savaitę pas mus buvo garsus smuikininkas, tai jau šį renginį apmokėjom mes, mokykla, ir vaikai dalyvavo 100 procentų, tai buvo tarsi muzikos pamoka-koncertas“.

Pasiteiravome, ką apie tokią veiklą galvoja Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė?

„Pamokų metu jokių linksminimų negali būti, ugdymo procesas yra ugdymo procesas, o jeigu tokie renginiai vyksta – tai tik po pamokų. Už tai atsako mokyklos vadovas, priimdamas tokius kolektyvus ar atlikėjus.

Priklausomai nuo programos, gali būti, kad mokyklos suderina, keičia tvarkaraščius ir, tarkim, neformaliojo ugdymo valandas atkelia į ankstesnį laiką. Bet ugdymo procesas turi būti sutvarkytas taip, kad nedingtų pamokos, kad renginiai netrukdytų tikrajam ugdymo procesui. Tai yra pasirinktinas dalykas. Gal kiti tėveliai neleidžia vaiko, o jeigu tai vyksta pamokų metu, tai reiškia, kad vaikai turės veikti kažką kitą arba turės vos ne prievarta eiti į tą renginį. Reikia atsižvelgti į kiekvienos situacijos niuansus.

Aš nemanau, kad šitie atlikėjai gali būti kažkaip kitaip apmokami, čia jau tėvai apmoka už tokį renginį.

Man šiek tiek keistai atrodo – turi ministerijos leidimą, kai tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerijos požiūris yra kategoriškas, kad pamokų metu vyksta pamokos, o ne kažkas kita.

Mano asmeninė nuomonė: jeigu aš būčiau mokyklos vadovas, aš tokius renginius organizuočiau tik po pamokų. Nekalbu apie teatrą, kai būna atitinkamo kūrinio inscenizacija, kai galima derinti su ugdymu – tai yra visai kas kita. Manau, kad visi būtų patenkinti, jeigu pramoginiai renginiai būtų organizuojami po pamokų, galėtų dalyvauti tie, kas nori, o ne visi. Mano ir skyriaus nuomonė tokia,  kad kuo mažiau tokių reikalų būtų pamokų metu.

Anksčiau visa informacija eidavo per skyrių, dabar mes visiškai negaunam tokios informacijos, organizatoriai  tiesiai mokykloms rašo kvietimus, skelbimus ir tenai važiuoja, mes jau tokių dalykų nederinam.

Į darželius važiuoja lėlių teatrai – tai tikrai nieko blogo, jiems tai ir yra edukacinė veikla, arba atitinkamos pasakos, inscenizacijos – žiūrint, kas važiuoja. Bet cirkas, magijos teatras tai kažkuria prasme vaikams yra daugiau malonumas, o ne ugdymas. Negaliu sakyti, nes tikrai nežinau jų programos, ką jie siūlo.“

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjavienė pažadėjo pasidomėti šiuo atveju, nes tai jai sukėlė didelę nuostabą. O ką manote jūs, tėveliai, kai esate priversti mokėti tokiems atlikėjams, kurių žiūrėti vaikai varu suvaromi?

Laura Čižauskienė

Nuotrauka iš DiArchy Magija puslapio

5 KOMENTARAI

  1. Nu neblogų direktorių tas Vilkaviškis turi. Rinktinės asmenybės sakyčiau: viena neseniai tik apsižiūrėjo, kad vaikams valgyt nebelieka, kitas gimnazijos darbuotojus vergais savo namuose pavertęs buvo, trečias dabar pramogomis išugdyti bando… visai linksma… kas toliau?

  2. Pažįstama lanko jogą šioje mokykloje,pasakojo, kad muzikai paleisti paprašė mokyklos darbuotojų prisjiungimo prie interneto kodo, tai nei viena tokio dalyko nezino, baisi paslaptis. Sako pats eina per kompiuterius, patikrina kas kur lankesi.

    • Kažin kurioj darbovietėj privačiai dirbant leidžiama naudotis kompiuteriu asmeniniais reikalais pvz. soc.tinklai? Ir kažin kokia būtų interneto sparta jei visa mokykla žinotų wifi kodą?
      Nematau čia nieko blogo.

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.