Namo Naujienos

Milenos skandalas: ar įmanoma frakcijoje grobstyti lėšas be seniūno žinios?

224
1
DALINTIS

Pasirodė vieši įtarimai, kad valstiečių ir žaliųjų frakcijoje Seime gali būti grobstomos valstybės lėšos, o kalbant paprasčiau – tiesiog vagiama iš valstybės, fiktyviai įdarbinant asmenis ir pasisavinant jų algą. 

Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariu Povilu Urbšiu, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru ir dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistu Tadu Ignatavičiumi.

– Pone Ignatavičiau, suprantu, jau yra visiškai aišku, kad Seime valstiečių ir žalųjų frakcijoje buvo įdarbinta moteris, kurios niekas toje frakcijoje ilgai laiką nėra matęs. Apskritai, tos moters nematę ne tik seimo nariai, bet, pavyzdžiui, ir Povilas Urbšys jos nėra niekada matęs net Panevėžyje, kuriame ji gyvena. Atrodo, kad žmogus įdarbintas fiktyviai, ar ne taip?

T. Ignatavičius: Toks įtarimas kilo nuo pat pradžių. Iš pirmo žvilgsnio, ši istorija gali pasirodyti šiek tiek buitinė ir paprasta, nes atvejų, kai Seime buvo bandoma įdarbinti fiktyviai, yra ne vienas. Partijos bandydavo tą daryti ir įdarbinti Seime žmonės iš tikrųjų dirbdavo partijos būstinėse. Bet jie bent dirbdavo. Šiuo atveju niekas negali pasakyti, kad ta moteris kažką darė frakcijai. Net pats frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis, pirmą kartą klausiamas apie šią referentę, net nelabai galėjo susigaudyti apie ką kalbama, kas tai per žmogus ir ką ji daro. Vėliau jau atsirado gynybinės versijos ir aiškinimai, kad referentė dirba su vizualiniais dalykais ir pan.

– Pone Urbšy, jūs pats šiuo klausimu pradėjote domėtis po pasirodžiusių publikacijų. Kalbėjote atvirai apie tai su savo frakcijos vadovu?

P. Urbšys: Neteko atvirai pakalbėti, nes taip susiklostė aplinkybės, kad praėjusią savaitę nebuvo plenarinių posėdžių. Tai, kas buvo pasakyta viešai, kad mes esame patenkinti jos darbu, kad įdarbinta mergina atlieka būtent tas funkcijas, kurios naudingos frakcijai, tai man pačiam kilo daug klausimų. Kodėl „mes“?  Jeigu jis pats sprendė jos įdarbinimo klausimą, jis asmeniškai ir turėtų atsakyti: taip, aš įdarbinau šitą žmogų, ji frakcijoje dirba tokius ir tokius darbus. Kažkodėl eilinį kartą R. Karbauskis vartoją tą „mes“, tarsi visa frakcija yra su tuo susijusi. Kažkas gali pasakyti, kad čia tik smulkmena ir kodėl tam vėl skiriamas dėmesys, tačiau kaip jūs iš pradžių ir kalbėjote – galima konstatuoti, kad gali būti nusikaltimo požymių, liaudiškai kalbant – vagiami pinigai.

– Jeigu žmogui moki algą ir paskui ją pasiimi – tai kaip kitaip tai vadinti, jei ne vagyste?

P. Urbšys: Jeigu R. Karbauskis tiesiog viešai atsakytų į visus klausimus – tikrai abejonių būtų mažiau ir interpretacijos būtų kitokios. Mes matome, kad iš pradžių jis sako tarsi nieko nežinantis, nežino, kas ją įdarbino. Vėliau jau sako, kad mes, frakcija, ją įdarbinome, po to, kad ji buvo nekaltai užsipulta, nes ji yra su negalia ir galėjo dirbti nuotoliniu būdu. Man susidaro toks įspūdis, kad įdarbinimas tikrai yra susietas su Greta Kildišiene ir jos interesais. Nėra panaikinta abejonė, kad buvo įdarbintas žmogus, kuriam mokama alga iš mokesčių mokėtojų pinigų ne už tai, kad žmogus buvo naudingas frakcijai, o už tai, kad atliko kažkokias paslaugas ir pačiai G. Kildišienei.

– Pone Gailiau, tai gali būti traktuojama kaip nusikalstama veikla, ar ne?

V. Gailius: Seimo kanceliarija be jokios abejonės jau turėjo pasisakyti. Iš skelbiamos informacijos man susidarė įspūdis, kad buvusi politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja dirba kitą darbą. Tokiu atveju Seimo kanceliarijoje turėjo būti jos prašymas leisti dirbti kitą darbą. Dėl kiekvieno darbuotojo, priklausomai nuo susitarimo frakcijoje, kiekvieną mėnesį yra pildomi darbo apskaitos žiniaraščiai – tai yra oficialus dokumentas ir tai to darbdavio, kuris įdarbino žmogų, atsakomybės klausimas. Jeigu darbdavys pateikė neteisingus duomenis Seimo kanceliarijai, turėtų būti tų duomenų vertinimas. Kitas dalykas, jeigu žmogus metus laiko dirbo, vadinasi, turėjo turėti atostogų – apie tai dokumentai taip pat turi būti.

– Kita vertus, jeigu žmogus metus laiko kažką dirbo, tai kažkas jam kažką siuntė, ta referentė siuntė atgal, turėjo vykti bendravimas, pasitarimas, turi būti elektroniniai laiškai, telefono skambučiai ir t.t. Galų gale – turi būti apčiuopiami darbo rezultatai.

V. Gailius: Seimo kanceliarija, kaip darbo užmokestį mokantis subjektas, turėjo šiuo klausimu jau pasisakyti ir arba patvirtinti, arba paneigti kilusius įtarimus.

T. Ignatavičius: Dėl jos darbo nuotoliniu būdu – Seime yra vienintelis prašymas įdarbinti neįgalų žmogų ir leisti jam dirbti nuotoliniu būdu, ir tas prašymas yra iš Mišrios frakcijos, ne „valstiečių“. Šios referentės jokių prašymų eiti atostogų per šiuos metus nebuvo. Mes taip pat skambinome poniai Milenai prašydami jos paslaugų, nes internete ji skelbiasi organizuojanti fotosesijas įvairias. Bandėme prašyti fotosesijos darbo dieną darbo metu ir ji sutiko, jai nebuvo visiškai jokių problemų. Kaip gali žmogus, dirbdamas pilnu etatu, turėdamas būti Seime visą dieną, tuo pačiu darbo valandomis fotografuoti Panevėžyje?

– Aš radau kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriuos jūs visi, žinoma, puikiai žinote: sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas ir kiti. Pone Šedbarai, aš nesu teisininkas, bet pagal tai, kas yra žinoma viešai, galima kalbėti, kad turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas?

S. Šedbaras: Aš kai perskaičiau tą straipsnį, pagalvojau: na dabar bus dar vienas didžiulis skandalas, bet kažkaip visą savaitę buvo tyla ir iš kanceliarijos, ir iš frakcijos, ir iš teisėsaugos institucijų. Aš Seime esu trečią kadenciją ir pirmą sykį susiduriu su atveju, kai frakcijos referentas dirba kažkokiu nuotoliniu būdu kažkur Lietuvoje. Seimo nariai turi kuruojamas apygardas ir jose turi dirbančius padėjėjus, bet frakcijos darbuotojas kasdien turi veiklos būtent Seime: organizuoti frakcijos posėdžius, kviesti žmones, protokoluoti ir t.t. O jeigu žmogus yra neįgalus ir per atstumą dirba, tai vis tiek yra kasdienė veikla ir kasdienis krūvis. Akivaizdu, kad šiuo klausimu yra kažkas labai netvarkingo. Ir norėčiau pataisyti, kad kai kalbame apie valstybės pinigus, kalbame apie visų mūsų pinigus. Jeigu dienraščio publikacijoje yra bent dalis tiesos – tai yra skandalinga.

– Pone Urbšy, galite papasakoti, kaip jūs, apygardose rinkti seimo nariai, organizuojate darbą regionuose? Ten žmonės turi konkrečias užduotis, bet jos nesusijusios su frakcija, o konkrečiai su išrinktu seimo nariu?

P. Urbšys: Būtent. Kiekvienas vienmandatininkas gali labai tiksliai atsakyti, ką jo padėjėjai daro, kaip tos funkcijos yra pasiskirsčiusios. Jeigu mes klabame apie frakcijos referentę, tai yra keista, kodėl žmogus dirba frakcijai, bet pati frakcija nelabai žino, ką tas žmogus dirba. Aš dar juokavau, gal yra suteikta kažkokia slapta misija, trunkanti metus, ir mes dar pamatysime rezultatus. Aš tikrai nesu jos matęs nei Seime, nei Panevėžyje, nors ji save pristato kaip žinomą menininkę. Aš daug bendrauju su miesto menininkais, bet reikia pripažinti, gėda, šios menininkės aš nežinau. Ji, sako, išgarsėjo su fotodarbais eksponuojant vyrų ir moterų lytinius organus. Nežinau, ar tai mums, kaip frakcijai, yra pliusas. Kalbant apie pačią Mileną, viešai yra pateikiama, kad ji turi negalią. Tie žmonės, kurie buvo susiję su jos įdarbinimu ir sudarė pagrindą manyti, kad ji buvo fiktyviai įdarbinta, o po to kalba apie jos negalią – kaip tai moteriai šiame skandale jaustis? Man susidaro toks įspūdis, kad tie, kurie įvėlė ją į šį skandalą, dabar visiškai apie tą moterį nebegalvoja. Dar kitas dalykas. Jeigu tvirtinasi, kad tai buvo fiktyvus įdarbinimas, tai be abejo dabar gali būti konstruojamos visokios versijos ir alibi, kad tik būtų paneigta ši versija. Aš bijau, kad gali būti įtraukiami žmonės tam, kad tvirtintų nebūtus dalykus. Galutiniame rezultate gali nutikti taip, kad iš tokio labai smulkaus dalyko gali užaugti didelis melas, kuris padarys pažeidžiamą patį frakcijos seniūną.

S. Šedbaras: Be frakcijos seniūno frakcijos referentas negali būti įdarbintas. Tai yra faktas.

– Ar tai yra teisinė norma, ar labiau praktikos reikalas?

S. Šedbaras: Galbūt teisinės normos ir nėra, bet būtų galima padaryti eksperimentą – nueiti į personalo skyrių ir paprašyti įdarbinti referentą. Esu tikras, kad bus pasakyta, jog frakcijos seniūno parašas privalo būti.

T. Ignatavičius: R. Karbauskis, kai mes jo iš pradžių paklausėme apie tą referentę, kur ji yra, jis nesigaudė situacijoje. Panašu, kad jis tiesiog turėjo ją įdarbinti, pasirašė ir tiek. Referentė į darbą buvo priimta sausio pačioje pradžioje, likus kelioms savaitėms iki kilusio skandalo dėl G. Kildišienės. Mane stebina tai, kad R. Karbauskis ir „valstiečiai“, eidami į rinkimus, labai garsiai deklaravo, kad jie kels griežtesnius reikalavimus ir nebus įdarbinami draugai, giminės ir artimieji, bet matome, kad tos aukštos kartelės net nebuvo. Arba ji taikoma visiems kitiems, išskyrus R. Karbauskį ir jo globotinę ponią Kildišienę. Kitas dalykas, po vasarą kilusio skandalo dėl Kildišienės ir Karbauskio slapto susitikimo, frakcijos ir partijos vadovas visaip kaip bandė atsiriboti nuo G. Kildišienės ir tikino, kad jau daugiau problemų dėl šios moters frakcijai nekils. Matome, kad yra kitaip.

– Tai gal tie „mes“ – visai ne frakcija, pone Urbšy?

P. Urbšys: Ir man norėtųsi sužinoti, kas yra tie „mes“. Jeigu R. Karbauskis labai atvirai pasakytų, kas čia vyksta, kaip buvo įdarbinta ta referentė – klausimų šiandien būtų mažiau.

– Pone Gailiau, jūsų nuomone, kaip dabar turėtų klostytis įvykiai? Kaltinimai viešai yra mesti, įtarimų daugiau negu reikia – kas toliau?

V. Gailius: Rytoj, trečiadienį, yra komitetų ir komisijų posėdžių diena. Tai Seimo Etikos ir procedūrų komisija turbūt turi savo darbotvarkėje šitą klausimą. Manau, kad komisija išsikvies Seimo kanceliariją ir ją išklausys: ar viešai paskleista informacija pasitvirtino, ar ne. Komisija turės visuomenei pateikti visą informaciją – tokį matau artimiausią sprendimą.

Šaltinis: lrt.lt

1 komentaras

  1. Atrodytų – smulkmena, bet norėtųsi, kad tokios istorijos pasibaigtų vieną kartą ir visiems laikams. Dabar matyti, kad atsakymu nepatenkinti net ir valdančiosios Seimo daugumos nariai. Pažadėti skaidrumą ir sąžiningumą lengviau, nei pažadų laikytis

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.