Namo Naujienos

Kaina vartotojo negali klaidinti – turi būti lengvai įskaitoma

98
0
DALINTIS

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į naujai paskirtą Ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių, ragindama nedelsiant pakoreguoti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymą, reglamentuojantį prekių kainų nurodymo taisykles, nustatant konkretų (ar minimalų) standartinio vieneto kainos šrifto dydį, ir (ar) nustatant pardavimo kainos ir standartinio vieneto kainos šrifto dydžio santykį (galimai sulyginant pardavimo ir standartinio vieneto kainų šriftų dydžius).

„Pirkėjai susiduria su realybe, kad skelbiant produktų kainas standartinio vieneto kaina paprastai nurodoma mažais skaičiais kainos etiketės kampe. Ministro prašome, kad kaina būtų skelbiama standartizuoto dydžio – didesnė ir geriau įskaitoma visiems pirkėjams – nuo pensininko iki studento. Tokiu būdu bent iš dalies būtų sprendžiama problema, kai prekės pakuotėje yra mažiau (pvz. 40 g svorio sūrelis, ar 0,9 litro pienas, o vieneto kaina panaši ar net didesnė) ir žmonės apsigauna, atidžiai neapžiūrėję pakuotės ar neišnagrinėję kainos etiketės, – savo prašymą grindžia Seimo narė. – Toliau augant maisto kainoms ir atsižvelgiant į infliaciją, tokie kaip mano minimi atvejai, tikėtina, taps dar aktualesni. Minėtoji priemonė nepareikalautų papildomų lėšų įgyvendinimui ir gali būti operatyviai pritaikyta, palengvinant vartotojų galimybes priimti jų lūkesčius ir ekonominius interesus atitinkantį sprendimą dėl sandorio“.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė prieš kurį laiką kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską, teisingumo ministrę Mildą Vainiutę, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pažymėdama atvejus ir visuomenės keliamus klausimus, kai mažinimo linkme pakeičiamas plataus vartojimo maisto produktų svoris ar tūris pakuotėje, bet atitinkamai nesumažinama jo kaina arba jis parduodamas net už kiek didesnę kainą.

Seimo narė atkreipė dėmesį, kad jei sumažinto tūrio ar svorio prekių pakuotės išvaizda, prekės ženklas ir kaina iš esmės yra panaši kaip ir pirkėjams įprastinio dydžio produkto, nėra galimybės iš pirmo žvilgsnio pastebėti, kad maisto produkto pakuotėje yra mažiau. Tokiu būdu pirkėjui perkeliama visa atsakomybė už sąmoningą ir informuotą apsisprendimą.

Ministerijų specialistų prašyta išanalizuoti šią praktiką ir atsakyti į klausimą, ar dabartiniai reikalavimai pakuotėms ir prekių kainų žymėjimui yra pakankami, kad būtų sudarytos sąlygos sąmoningam ir jo ekonominius interesus atitinkančiam vidutinio vartotojo sprendimui, ar tokiu būdu nėra iškreipiama konkurencija tų gamintojų, kurie nesinaudoja tokia praktika.

„Mano manymu, maisto svorio ir tūrio mažinimu pakuotėje gali būti siekiama atsižvelgti į vartotojų įpročių kaitą, bet gali taip pat būti bandoma nuo pirkėjo nuslėpti realų prekės pabrangimą“, – pažymėjo Seimo narė. Todėl ir siekiama, kad ministro įsakymu būtų nustatytos aiškios taisyklės, kokio dydžio šriftu prekės kainos etiketėje turi būti nurodoma produkto standartinio tūrio ar svorio vieneto kaina.

Šaltinis: http://tsajunga.lt 

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.