Namo Aktualijos

Tauta išsivaikšto, nes pavargo ir nebetiki…

739
3
DALINTIS

Per 16 metų vaikų kai kuriose savivaldybėse sumažėjo jau ne procentais, bet kartais. O ekspertai skelbia dar liūdnesnę prognozę – išvažiuojančiųjų skaičius nemažės, ir palieka mus patys gabiausi ir geriausi, nes valstybė negali garantuoti jiems oraus atlyginimo. Kaip jau daugelį metų negali mokytojams, medikams ir kitiems. Medikai, išmokyti už mūsų visų pinigus, savo intelektinį kapitalą išveža į užsienį ir ten gyvena, mokytojai tyliai vargsta čia, pamynę savo orumą, praradę motyvaciją ir spindesį akyse. Kokias asmenybes jie išugdo? Tokias, kurios galvoja kuo greičiau išvykti ten, kur išsilavinęs žmogus nežeminamas politikų, kur bet koks darbas vertinamas kiek geriau.

Ar visa tai, kas vyksta mūsų gyvenime, neprisideda prie vaikų motyvacijos mokytis mažėjimo? Vaikai mato, kad gyvenime lengviausiai viską pasiekia ne gabiausieji ir ne darbščiausieji, o tie, kurie  randa priėjimą prie įtakingiausiųjų. Tuomet nereikia nieko – nei išsilavinimo, nei proto. Tauta pavargo nuo gretų-milenų intrigų, nuo akivaizdaus mulkinimo ir tyčiojimosi, nuo ištisinio melo, nuo nihilizmo ir nuolatinių gąsdinimų. Tuo metu, kai eiliniai žmonės gąsdinami: uždrausime, atimsime, neleisime, nubausime, politikos viršūnės sau leidžia tai, dėl ko paprastas žmogus seniai sėdėtų teisiamųjų suole. Akiplėšiškai išvogta dešimtys milijonų eurų, nuolat proteguojami giminaičiai, buvę kolegos ir artimi asmenys, o dabar ir „mirusios sielos“ išlindo. N. Gogolis nemarus.

Buvo kitokių pažadų? Pamirškit, rinkimai seniai baigėsi.

Taigi, kol kai kurie seimūnai iš mūsų tyčiojasi, leisdami sau daugiau, nei galėtų eilinis pilietis, paisantis įstatymų, kol partijos tik žada, meluoja ir mulkina, kol ministerijos tik kalba, kad rūpinasi, ir atsisuka į mus veidu, žmonės į tai reaguoja tyliai: susikrauna lagaminus ir tyliai išvažiuoja. Mes ne prancūzai – neiname į gatves, nedaužome langų, mes ne ukrainiečiai, mums toli iki Maidano laužų, mes net prieš savo viršininką balsą bijome pakelti.

Išvažiuoja ne tik jaunimas, išvažiuoja tėvai ir išsiveža vaikus. Kaip skelbia žurnalas „Reitingai“, labiausiai mokinių sumažėjo: 1. Visagino savivaldybėje – 3,5 karto 2. Neringos savivaldybėje – 2,71 karto 3. Skuodo savivaldybėje – 2,7 karto 4. Pagėgių savivaldybėje – 2,59 karto 5. Zarasų savivaldybėje – 2,55 karto. Anot redaktoriaus G. Sarafino, trečdaliui Lietuvos savivaldybių šviečiasi perspektyva jau po dešimties metų turėti vos po vieną darželį ir mokyklą. „Viena, kas užtikrintai Lietuvoje vyksta, tai gyventojų skaičiaus mažėjimas. Ypač jaunų. Toji demografinė duobė turi bene didžiausios įtakos ir mūsų švietimo, aukštųjų mokyklų sistemai“, – teigė jis.

Ką parodė redakcijos apklausa   

Greitai turėsime gražias, sutvarkytas, suoliukais apstatytas aikštes, kuriose bus galima sutikti tik senolius ir… balandžius, nes panašu, kad norinčių stabdyti emigracijos bangą nebeliko. Redakcija skelbė skaitytojų apklausą – „Kaip manote, kas galėtų sustabdyti emigraciją?“. Apklausa parodė, kad valdžios sukišti pinigai į mūsų aplinkos gražinimą neprisideda prie gyventojų sulaikymo nuo emigracijos, o daugiau nei dešimtadalis mūsų gyventojų mano, kad emigraciją galėtų sustabdyti socialinės neteisybės panaikinimas  (11%). Tai yra visa tai, apie ką nuolat kalbame ir piktinamės, kai valdžia iš mūsų tyčiojasi. 31% balsavusiųjų mano, kad pakaktų europinių atlyginimų. Tačiau dauguma apklaustųjų balsavo už tai, kad tai galėtų padaryti tik visi išvardinti dalykai kartu (47% bals.), tai yra reali parama jaunoms šeimoms (2%), mažesnės produktų kainos (2%), tolerantiškesnė visuomenė (1%). Atsirado ir tokių, kurie mano, jog emigracijos jokiomis priemonėmis sustabdyti negalima, nes tai tokia mada (4%).

Labai tinkamu pavyzdžiu visai mūsų pūvančiai politinei ir švietimo sistemai tapo pastarųjų dienų Kauno technologijos universiteto gimnazijoje kilęs skandalas – neteisėtai besielgiantį oligarcho sūnų sudrausminti bandęs mokytojas buvo „sudrausmintas“ pats. Niekas nežiūrėjo į mokytojo pasiekimus, gebėjimus, į tai, kad šioje gimnazijoje moksleivių rezultatai istorijos srityje – vieni geriausių. Mokyklos administracija išsigando, kad gali sumažėti parama. Visa laimė, kad šioje gimnazijoje per 27 jos gyvavimo metus išsiugdė demokratinė atmosfera, kurios terpėje bręsta ir pilietiški bei drąsūs gimnazistai, stoję ginti pamatinių gimnazijos vertybių. Gaila tik, kad didžioji dalis jų po mokslų Lietuvą paliks… Po šios  moksleivių paskleistos peticijos iš karto kilo klausimas: kiek tokių drąsių moksleivių, išdrįstančių suabejoti mokyklos vadovybės sprendimais, atsirastų, tarkim, Vilkaviškyje, Kalvarijoje ir Marijampolėje, kur daugelio gimnazijų dvasia dar primena gūdų sovietmetį, kur vaikai mokyklos direktorių vadina caru, o mokytojai vaikšto bijodami akis pakelti į mokyklos vadovybę?

Stiprią, mąstančią ir kuriančią asmenybę gali išugdyti tik tokia pat stipri asmenybė. Ar dar yra galimybių visa tai pakeisti? Aš nežinau, atsakykite jūs.

Virginija Samuolienė

3 KOMENTARAI

  1. Dabar dar nurėš nuo švietimo ir pridės prokurorams, kad šie tinkamai prižiūrėtų, kad prieš valdžią niekas neviauksėtų… Ką norėt kai seime ir valdžioj tiek policininkų, kurie tikriausiai nelabai mokykloj mokytojų buvo mylimi…

  2. Toks paverkšlenimo straipsnis su 0 konkrečių pasiūlymų. Pabaigoje atrodo, kad trūksta tik vieno – šūkio: “Proletarai, vienykitės!”

    • Gal komentatorius A turi konkretų atsakymą išvardintoms problemoms spręsti? O gal ponui ar poniai atrodo, kad toks tautos naikinimas yra kuo nors pateisinamas? Bet greičiausiai ponui/poniai A nesvarbi Lietuvos žmonių ateitis, kad tik nuosava beretė sveika išliktų…

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.