Namo Naujienos

Geriausieji moksleiviai prašė keisti valstybės požiūrį į mokslo laimėjimus

416
0
DALINTIS

Gruodžio 20 d. LDK valdovų rūmuose buvo pagerbti 2017 metais tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose dalyvavę mokiniai, juos ruošę mokytojai ir komandų vadovai. 

2017-aisiais tarptautinėse mokinių olimpiadose ir konkursuose dalyvavo 89 mokiniai. Į Lietuvą jie parvežė 40 medalių (6 aukso, 13 sidabro, 21 bronzos), tris specialiuosius prizus, du komandinius sidabro medalius, 6 pagyrimo raštus. Mūsų šalies delegacijų nariai garbingai atstovavo Lietuvai tiek kaimyninėse, tiek tolimiausiose pasaulio valstybėse, tokiose kaip Indonezija, Australija, Brazilija. Trys tarptautinės olimpiados – Vidurio Europos matematikos, Baltijos šalių geografijos ir Baltijos šalių chemijos – šiemet vyko ir Lietuvoje.

Nors renginys organizuotas Švietimo ir mokslo ministrės vardu, nei pati ministrė Jurgita Petrauskienė, nei sveikinimus perdavęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis šventėje nedalyvavo.  Skirtingai nei sportui, sportininkų šlovės spinduliuose mėgstantys pasišildyti politikai mokslui tiek daug dėmesio nekreipia. Tai pastebėjo ir jaunieji mokslininkai.

„Sunerimti verčia skirtingas plačiajai visuomenei suprantamų sporto pasiekimų ir ne tiek suprantamų kitų sričių pasiekimų vertinimas, ypač žiniasklaidoje, nors ir mokslinių, ir sportinių konkursų nugalėtojai reprezentuoja tą pačią Lietuvą“, – apdovanotųjų vardu kalbėjo Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos auklėtinis, dabar Cambridge universiteto studentas,  Gilbertas Umbražūnas, šiemet iš tarptautinės geografijos olimpiados Serbijoje grįžęs su sidabro  medaliu, o iš Indonezijoje vykusios tarptautinės fizikos olimpiados parvežęs bronzos medalį.

Siūlome perskaityti visą Gilberto kalbą, pasakytą Valdovų rūmuose vykusios šventės metu:

„Gerbiamasis švietimo ir mokslo viceministre, gerbiamoji ministro pirmininko patarėja, gerbiamieji tarptautinių olimpiadų ir konkursų dalyviai, juos pasirengti padėjusieji, mokytojai, tėvai, šio renginio organizatoriai ir svečiai.

Norėčiau pasidalinti patirtimi apie dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose. Nors tai – mano asmeniniai potyriai, manau, kad panašią nuomonę turi dauguma čia esančiųjų. Sakoma, kad jau pirmą kartą sudalyvavęs tarptautinėje olimpiadoje, į savo mėgstamą dalyką pradedi žiūrėti kitaip – atsakingiau, mat nori ir kitais metais patekti į olimpiadą, o tam reikia gerai pasirodyti atrankoje, taip pat norisi gerai pasirodyti pačioje olimpiadoje. Nors pasiruošti olimpiadoms man padėjo kompetentingi universitetų dėstytojai, reikėjo įdėti daug savarankiško darbo, studijuojant savo sritis: fiziką ir geografiją. Tai palengvino apsisprendimą renkantis studijas.

Dalyvavimas tarptautinėse olimpiadose visiems mums, tikiu, davė ne vien akademinės naudos, bet ir išugdė atsakomybės jausmą, mat tokiuose renginiuose komandos narių rankose – Lietuvos vardas. Daugumai kitų valstybių dalyvių mes buvome pirmi kada nors sutikti lietuviai, todėl nuomonė apie mus suformavo nuomonę apie visą šalį. Kiekvienas iš mūsų pasijautėme nors mažu, bet savo šalies – Lietuvos – ambasadoriumi. Manau, kad visi suradome panašių interesų turinčių draugų iš užsienio ir šios pažintys, tikiu, pravers ateityje.

Tarptautinė olimpiada – puiki galimybė tiek mums, dalyviams, tiek komandų vadovams diskutuojant lyginti pasiruošimą olimpiadoms, taip pat rezultatų įvertinimą skirtingose šalyse. Nors pačios vargingiausios valstybės dažnai neįstengia net atsiųsti visos sudėties komandos, turtingos ir strategiškai svarbios šalys gali sau leisti, pavyzdžiui, pasiruošimo stovyklas rengti prieš pat olimpiadą kur nors olimpiadą organizuojančios šalies regione, taip siekdamos įveikti laiko juostų skirtumo efektą, angliškai vadinamą „jet lag“. Tokioms valstybėms aukšti rezultatai – vos ne geopolitinės reikšmės įrodymas, tad konkuruoti su jomis mūsų šaliai sudėtinga.

Reikia pasidžiaugti, kad Lietuva dalyvauja visose pagrindinėse mokslų olimpiadose ir Lietuvos atstovų rezultatai tikrai aukšti. Tačiau pats rezultatų įvertinimas įvairiose šalyse skiriasi. Palyginkime: Maskvos miestas savo moksleiviui, bet kurioje tarptautinėje olimpiadoje laimėjusiam aukso medalį, skiria 15 tūkst. eurų. Piniginių prizų ar kitokių finansinių skatinamųjų priemonių tarptautinių olimpiadų prizininkams yra įsteigusios daug šalių. Tai gali būti papildoma stipendija universitetuose, taip siekiant išlaikyti olimpiadose gerai pasirodžiusius moksleivius šalyje (taip, pavyzdžiui, daro Sidnėjaus universitetas). Kai kurie universitetai panašias stipendijas įsteigia specialiai užsieniečiams, siekdami pritraukti gabų jaunimą iš konkrečių regionų, pavyzdžiui, vienas koledžas Kembridžo universitete – prizininkams iš Rytų Europos.

Baltijos šalyse piniginį prizą tarptautinių olimpiadų medalininkams turi įsteigusios ir Latvija, ir Estija. Lietuva šiuo metu siūlo tik priedą prie konkursinio balo, kuris dažniausiai neturi jokios įtakos olimpiadų dalyviams, nebent jie stotų į kitą, ne olimpiados dalyką atitinkančią programą. Tuo tarpu prizais ar skatinamosiomis stipendijomis apdovanojami sportininkai, laimėję medalius pasaulinio ir Europos sporto pirmenybėse (įskaitant jaunius). Manęs asmeniškai piniginiai klausimai niekada nejaudino, tačiau sunerimti verčia skirtingas plačiajai visuomenei suprantamų sporto pasiekimų ir ne tiek suprantamų kitų sričių pasiekimų vertinimas, ypač žiniasklaidoje, nors ir mokslinių, ir sportinių konkursų nugalėtojai reprezentuoja tą pačią Lietuvą. Manau, kad atsiradęs materialinis faktorius lemtų ne tik dar didesnę mokslo olimpiadų dalyvių motyvaciją, bet ir padėtų išlaikyti geriausius moksleivius Lietuvoje.

Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose kadaise rezidavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai ir kiti svarbūs valstybės pareigūnai, buvo priimami užsienio šalių atstovai, saugomas valstybės iždas. Šiandien čia esame mes, vadinasi, esame svarbūs Lietuvai, o Lietuva turi kuo didžiuotis. Taigi, noriu visų tarptautinių mokslų ir kalbų olimpiadų, debatų konkursų dalyvių vardu padėkoti gerbiamajam Ministrui Pirmininkui bei gerbiamajai švietimo ir mokslo ministrei už sveikinimus. Taip pat noriu išreikšti nuoširdžią padėką Švietimo ir mokslo ministerijai, kad finansuodama dalyvavimą olimpiadose, taip pat atrankas, į mus investuoja, augina naujas kuriančių žmonių kartas Lietuvai.

Baigti kalbą norėčiau nuoroda į netolimą ateitį: 2020-aisiais metais Tarptautinė fizikos olimpiada vyks Lietuvoje. Susitelkime ir kartu sukursime tokį renginį, kurio pasaulis nepamirš. Ačiū.“

Lmnsc.lt nuotraukos

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.