Namo Aktualijos

Atgarsiai po straipsnio – padėka ugniagesių vadui

2811
4
DALINTIS

Po redakcijos straipsnio apie ugniagesių gelbėtojų situaciją Marijampolės apskrityje ir šviesius ateities planus – naują pastatą Kybartų ugniagesiams, „Drager“ aparatus ir kt. techniką, – kuriuos mums išdėstė Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas, atsiliepė Kybartų komandos ugniagesiai. Jie sako, kad tikrovė nėra tokia graži, kaip vadovybė piešia…

„Vis tikimės naujos gaisrinės, kurią žada visi. Vilkaviškio rajono savivaldybė turi prisidėti, skirdama žemės sklypą, ir įrengti komunikacijas. Tikimės, kad nenuvils nei mūsų, nei tų, kurie kviesis mus į pagalbą. Kai Kudirkos Naumiestyje netilpo automobilis – išmušė grindis, iškasė įvažiavimą ir tas automobilis telpa; taigi, ne priežastis, dėl kurios negalėtų būti užtikrintas gyventojų saugumas ir ugniagesių patogumas. Viskam reikalingas noras,“ – kalbėjo ugniagesys gelbėtojas, reaguodamas į Vilkaviškio rajono vadovų pasiteisinimus, kad „naujo automobilio negali pirkti todėl, kad pastatas per žemas, o naujam pastatui nėra pinigų, žemės ir t.t.“.

Redakcijai paskambinę ugniagesiai gelbėtojai pakvietė apžiūrėti savo darbo sąlygų ir pasisiūlė kalbėti kaip profesinės sąjungos atstovai.

Kybartų komanda gyvena išsvajotojo pastato laukimu, kuris turi būti pastatytas per vienerius metus, tačiau laikas eina, o statybos dar nepradėtos 

Už lango – 21 amžius, Lietuva – Europos Sąjungos šalis, tačiau Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kybartų komandos darbuotojų darbo vieta ir sąlygos net neprimena civilizuotos valstybės.

Tai prausykla, dušas – žodžiu, visos vandens „procedūros“, susijusios su švara ir higiena. Ir visa tai toje pačioje patalpoje (garaže) kartu su gaisrinės automobiliais. Vandens šildytuvas čia dirbančiųjų iniciatyva nupirktas iš 2 procentų paramos nepelno siekiančioms organizacijoms.

Patalpų remontai taip pat pačių ugniagesių rankomis daryti – ištapetuota, šildymo krosnis pasidaryta, elektrinis vandens šildytuvas pajungtas, grindys ir sienos dažytos, automobiliai remontuoti…

Čia dirbantieji vyrai pasakoja, kad pasikeitimus (į gerąją pusę) pajuto įstoję į profsąjungą. Nors jie šiame krašte tik 5 ir visi – iš Kybartų komandos, teigia nesigailintys tai padarę net ir tada, kai jaučia vadovų nepasitenkinimą. Situacija būtų dar geresnė, jeigu atsirastų daugiau tų, kurie nenutyli problemų. Atsirado ir aukšto slėgio plovimo aparatas, ir raktų komplektai, ir pjūklas, žadami ir metalo karpymo įrankiai, reikalingi vykstant į automobilių avarijas.

Įrankių yra, bet kaip jais bus galima pasinaudoti, jeigu kaskart neramina senų (antikvarinių) automobilių būklė. Jie neprognozuojami. Vienas iš dviejų garaže stovinčių automobilių – sugedęs, po remonto autoservise penkis kartus buvo išvažiavęs ir vėl nevažiuoja, ir neaišku, kada bus sutaisytas – stovi jau 2-3 dienos ir niekam neįdomu, niekas nežino, kiek jis dar čia stovės, nes į bet kokius klausimus gaunamas tas pats trumpas atsakymas – nėra pinigų. Antrasis automobilis po greičių dėžės remonto, kurį atliko patys ugniagesiai, taip pat nėra patikimas, o rezervinio automobilio šiuo metu nėra.

Ugniagesių trūkumas vadovams atrodo smulkmena?

Kybartų komandos ugniagesiai prieštarauja Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Vido Barausko teiginiams, kurie buvo išsakyti straipsnyje (Valdžia rodo rūpestį policininkais, o ugniagesiai pasmerkti skurdui?). Jie nesutinka, kad gyventojai gali jaustis saugūs. Ugniagesių nuomone, gali pasikartoti Vištyčio atvejis arba, dar blogiau, Šiaulių – kai sudegė vaikai, nes automobiliai seni ir tarnauja 3 ar net daugiau kaip 4 dešimtis metų. Ugniagesiai į iškvietimus važiuoja ir pamainoje dirba tik po 2, kai turėtų būti 3 (vienas – vairuotojas, kuris privalo likti prie automobilio, o kitas (pabrėžiame – vienas) eina gesinti gaisro: turi ir kopėčias vienas pasistatyti, kurios sveria 57 kg, ir žmogų išnešti, ir liepsnas užgesinti). Taigi, jie jau nebe ugniagesiai, bet vairuojantys ugniagesiai gelbėtojai.

„Iš mūsų reikalaujama daug: avarijose dalyvaujam, skęstančius gelbėjam, ant ledo turim lipti, chemines avarijas turim likviduoti. Mes atliekame tą patį darbą, turėdami prastesnes sąlygas, bet mes – nestatutiniai, dirbam pagal darbo sutartis ir mūsų atlyginimas toli gražu ne toks, kaip statutinių ugniagesių. Mes į rankas gaunam apie 420 eurų. Lygiai taip, kaip ir sukarinti, laikom normatyvus.

Savivaldybių ugniagesiai uždirba daugiau nei mes, bet jie ir mažiau funkcijų turi. Statutiniams kelionė į darbą apmokama, mums, dirbantiems pagal sutartis – ne. Neturim nei rogių, kurios būtinos gelbėjimo darbams įlūžus ant ledo, nei kaklo įtvaro, kuris būtinas atliekant gelbėjimo darbus autoavarijos metu, navigacijos neveikia, kompiuteris taip pat labai kaprizingas. Bet reikalavimai yra ir mes juos turime vykdyti savo saugumo ar nukentėjusiojo sveikatos ar net gyvybės sąskaita,“ – nelygybę faktais įrodinėja Kybartų komandos ugniagesiai ir tikina, kad per du dešimtmečius čia niekas nieko nedavė – „net elementarių sniego kastuvų“.

Kaip jau rašėme ankstesniame straipsnyje, Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas žadėjo kiekvienam naujuosius kvėpavimo aparatus „Drager“. Deja, kai jie pasiekė Kybartų komandą, teko nusivilti, nes 10-čiai dirbančiųjų skirti tik 8 aparatai ir iš jų tik 1 – su pasikalbėjimo įranga-radijo ryšiu… Kvėpavimo aparatai skirti individualiam naudojimui arba po kiekvieno pasinaudojimo aparatas turi būti dezinfekuojamas. „Gal juos vežios dezinfekuoti? Nežinia, nes nupirko kaukes ir nusipirko naują Renault Trafic mikroautobusą – tikriausiai kaukėms vežioti?“ – svarsto ugniagesiai.

Ar buvo laikų, kai neturėjote, kuo skųstis? Ir ar tikite permainomis? – klausiame ugniagiesių.

26 metus ugniagesiu dirbantis Kybartų komandos narys prisimena tik prieškrizinį laikotarpį, kai atlyginimas siekė net 1200 tuometinių litų. Prasidėjus krizei, atlyginimai buvo sumažinti 300 litų ir taip ir liko neatstatyti. Ugniagesiai sako nepamenantys tokių laikų, kai šioje srityje buvo labai gerai ar galėjo džiaugtis puikiomis darbo sąlygomis.

Kitas vyras, čia dirbantis vos trečius metus, nuoširdžiai tiki permainomis, tiki, kad atėjus į darbą, nereikės jaudintis dėl automobilio – remontuoti, rizikuoti ar galų gale vėluoti, o bus galima dirbti savo tiesioginį darbą – gesinti, gelbėti, padėti.

„Jeigu visi tylėsime, tai ko galėsim tikėtis iš savo vaikų? Jeigu tokią betvarkę paliksime po savęs, ar galėsime tikėtis, kad mūsų vaikai liks Lietuvoje ir atneš paskutinę vandens stiklinę?“ – sako ugniagesiai.

Kybartiečiai nesiskundžia kuro ir vandens stoka, mat jo visada užtenka, o visos kitos sąlygos vertos skundų – 24 valandos praleidžiamos antisanitarinėse sąlygose. Anot jų, kaliniai turėdami, geresnes sąlygas, užverčia įstaigas skundais ir gauna kompensacijas. Ugniagesiai klausia, kodėl jų darbo vietose nesilanko sanitarinės tarnybos? Visur pelėsis, benzino dvokas, pelės net į šaldytuvą lenda.

Ugniagesių nuomone, kartais atrodo, kad visi nori, jog Kybartai dingtų iš Lietuvos žemėlapio, nes čia jau ir taip pamirštas kraštas, o dar iš jų vis sklinda kažkokių pageidavimų, prašymų ar net reikalavimų, į kuriuos niekas nenori reaguoti.

Per kiek laiko pasiekiate Vilkaviškį, jeigu kolegoms prireikia Kybartų komandos pagalbos? – teiraujamės toliau.

Ugniagesiai juokiasi, sakydami, kad jų greitis „saugus“: „Vidutinis greitis – apie 70-80 km per valandą, priklausomai nuo to, su kuriuo automobiliu turime galimybę važiuoti. Nuvažiuoti iki Kudirkos Naumiesčio sugaištume daugiau laiko, nes šioje kelio atkarpoje žiemos metu vairavimo sąlygos gerokai prastesnės, tai ir vidutinis važiavimo greitis būna apie 50 km per valandą. Ir visai ne iš piršto laužtos gyventojų pašaipios replikos, kad „į kalniuką važiuojančią gaisrinę dviratis aplenkia“.

Kiti kasdieniniai nuotykiai pro ašaras…

Žiemą spaudžiant šaltukui ugniagesiai, važiuodami iš gaisro, taip sušąla, kad pro atsidariusias duris sunku ir išlipti. Langai neužsidaro, automobilyje šildymo nėra. Buvę atvejų, kad ugniagesiai pro automobilio kabinos skylę dugne pametė net ir telefoną.

Ugniagesiai sako, kad vienaip ar kitaip, dirbdami tokį darbą, jaučia atsakomybę – kad ir kokį atlyginimą gauna, vis tiek į darbą einama ne pramogauti. Jie vadovaujasi principu – jeigu tokį kelią pasirinkau, privalau dirbti kaip įmanoma geriau, jeigu mane iškvietė – turiu išgelbėti, užgesinti ar kažkuo žmogui padėti. Tik apmaudu, kai tai ne tik nuo tavęs priklauso.

Galbūt gyventojų skaičius ir mažėja, bet asocialių asmenų daugėja, o daugiausia problemų ar nelaimių ir kyla būtent dėl jų aplaidumo ar nepriežiūros. Kybartiečiai sako, jog būna metų, kai į iškvietimus jie išvyksta dažniau nei Vilkaviškis, todėl tikrai nesijaučia nereikalingi.

P.S. Kalbinti ugniagesiai siunčia „Didžiausią padėką“ Vidui Barauskui už „nuostabias Kalėdas“ – nuo tų, kurie negavo premijos (priemokos) metų pabaigoje, išmokamos lapkričio mėnesį už per metus nudirbtus papildomus  darbus. Ir tik dėl to, kad lapkričio mėnesį turėjo kasmetines atostogas. Tokio dydžio atlyginimą (420 eurų į rankas) gaunantiems ugniagesiams apie 80 eurų siekianti priemoka – nemenki pinigai, bet, pasirodo, dar ir juos atrandama priežasčių neišmokėti.

Laura Čižauskienė

Autorės nuotraukos

4 KOMENTARAI

  1. Pagarba vyrams. Geda valdziai. Ka veikia savivaldybe ir visi kiti? Sakyciau tik gedute, bet cia jau visa geda. Visi prades tvarkytis, kai ivyks nelaime. O dabar laukime tesinio? Kaip si istorija pasibaigs. Tik tikekimes vyru neatleis is darbo uz toki viesuma.

    • nemanau kad atsirastu drasuoliu i ju vietas ( jeigu atleistu) uz tokius atlyginimus ir tokias salygas .Tikra teisybe kd kaliniai geresnem salygom gyvena ir dar skundais nebijo uzversti visu instanciju ,o eilinis pilietis bijodamas netekti darbo vietos lenkia si zemai pries savo PONA t.y. darbdavi

  2. Yra toks posakis, sotus alkano neatjaučia, šitoj situacijoj jis tikrai tinka, jei viršininkas sėdi erdviam ir šiltam kabinete, gauna apie pora štukų, tai kas jam to eilinio gelbėtojo bėdos.
    Šitoj situacijoj aiškiai matyti, kodėl žmonės emigruoja, paprastas žmogus ir jo darbas visiškai nevertinmas, atrandama šimtai priežasčių, kad nereikėtų pajudint užpakalio.
    Na, o dėl atleidimo, tai manau, kad Kybartų komanda ne vienam yra padariusi gero ir esant reikalui, atsiras dešimtis kita pilietiškų Kybartiečių, kurie su plakatais pasivaikčios prie gaisrinės.

  3. Girdejau ganda kad vienos rajono mokyklos buhalteryte sau 900 kaledoms issimokejo 🙂 butu uzteke bent dviems ugnegesiu komandoms…. Cha cha. .

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.