Namo Naujienos

Rajonui netekti ligoninės būtų itin neatsakinga politika

1136
3
DALINTIS
Šakių ligoninės operacinėse kasdien atliekama po keletą operacijų, tad skyrius dirba optimaliai. Operuotis čia atvyksta ir iš kaimyninių rajonų ar netgi didmiesčių: Kauno, Kėdainių, Šilutės, Palangos ir net Klaipėdos. Tokį pacientų įvertinimą lemia tai, jog operacinės įrengtos pagal šiuolaikinius standartus, teikiamos kokybiškos sąnarių protezavimo paslaugos bei dirba kvalifikuoti chirurgai.
„Sakiau, jei reikės, niekur kitur nenoriu būti operuojama – tik Šakių ligoninėje“, – prisipažino po endoprotezavimo vienvietėje palatoje sveikstanti Šakių gyventoja Birutė. Įdomu, kad būtent šioje gydymo įstaigoje pirmą kartą Lietuvoje atlikta totalinio klubo sąnario endoprotezavimo operacija. „Šakių ligoninės variklis – gerai subalansuota komanda, kurią sudaro tiek patyrę, tiek jauni specialistai“, – sako įstaigos vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis, akcentuodamas, kad ne tik sienos ir aparatūra svarbiausia, bet ir darbą puikiai išmanantys specialistai bei jų elgesio kultūra.

Sunku pritraukti jaunų specialistų

„Per penkiolika metų Šakiuose neliko dvylikos tūkstančių gyventojų. Buvo keturiasdešimt tūkstančių, dabar tėra dvidešimt aštuoni. Pacientų amžiaus vidurkis rodo senėjimo tendencijas, tad gydymo ir sveikatos priežiūros kaštai jiems atitinkamai išauga. Tad klausimas, ar realu medicinos personalui nuo gegužės pirmosios pakelti atlyginimus dvidešimčia procentų. Nebent su sąlyga, kad įkainis turėtų didėti kokiais dvidešimt penkiais procentais ir kad pas mus į ligoninę atvyks tiek pat pacientų kaip pernai. Bet jei įkainis bus padidintas kaip anąkart vos keturiais procentais, ir ketvirtokui nesunku apskaičiuoti, jog pakelti atlyginimus aštuoniais procentais neįmanoma“, – sako A.Klimaitis.

Anot jo, viešoji nuomonė bei informacijos sklaida gydymo įstaigos vadovą paverčia didžiausiu kaltininku. „Esi kaip prie kryžiaus prikaltas. Jei įstaiga „eis į minusą“, po metų tavęs, kaip įstaigos vadovo, gali paklausti, kodėl pirkote pietus už du šimtus eurų, nors kišenėje tebuvo šimtas. Ministerija ginsis, kad tik rekomendavo algas kelti aštuoniais procentais, o reikėjo savo galvomis vadovautis. Be to, dar yra steigėjas… Tai kur jis žiūrėjo?“ – galimas valdininkų reakcijas įvardija A.Klimaitis.


Įstaigos vyr. gydytojas skeptiškai vertina ir Sveikatos apsaugos ministerijos užmojus tapti gydymo įstaigų dalininkais. „Manau, kad SAM turi būti savininkai, o ne dalininkai. Du šeimininkai viename kieme gali visiškai pražudyti įstaigą. Kita vertus, nemanau, kad reikia vėl keisti įstatus ir lakstyti su krūva popierių. Tai priimkite Vyriausybės nutarimą, kiek ir kokių ligoninių reikia, uždėkite aukštesnius kriterijus – kad ne keturis šimtus, o aštuonis šimtus operacijų turi atlikti, ne tris šimtus, o aštuonis šimtus ar tūkstantį gimdymų turi priimti“, – sako vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis.

Gydytoja R.Stankevičiūtė kol kas vienintelė kardiologė Šakių ligoninėje. „Jaunimą pritraukti itin sudėtinga, ypač jei negali pasiūlyti didelio atlyginimo. Vieno kardiologo tikrai neužtenka. Skambino iš Vilkaviškio gydymo įstaigos, kur irgi dirba tik viena kardiologė, klausė, ar mūsų specialistė galėtų paimti daugiau pacientų. Kiek galime, tiek priimame“, – apie ligoninių iššūkius regionuose kalba vyr. gydytojo pavaduotoja gydymo reikalams Daina Bagdonienė.
„Gyventojams būtų labai sunku, jei neliktų rajoninių ligoninių, – sako čia dirbanti gydytoja kardiologė Rita Stankevičiūtė. – Pradinei diagnostikai atliekame viską, ko reikia: Holterio monitoravimą, kardiogramą, echoskardioskopiją, fizinio krūvio mėginius ir pan. Manau, kad esu naudinga ligoninei, nes regionuose nėra daug kardiologų. Tik norėtųsi, kad turėdami tokį aukštą išsilavinimą būtume labiau įvertinami.“

 

Chirurginio skyriaus senbuviai – Ričardas Ulinskas ir Vidmantas Jonas Dailidė džiaugiasi iš Kauno atvykusia „atžala“ – jaunu gydytoju Tomu Butkumi. „Šakių ligoninėje labai gera darbo atmosfera. Tai mane motyvavo atvykti būtent čia, nes pradedant dirbti itin svarbu patekti į gerą aplinką. Be to, ir geri mokytoja visada šalia “, – sako T.Butkus.

Pirmoji endoprotezavimo operacija

„Mūsų įstaigoje tradiciškai viena stipriausių sričių – traumatologija, nes 1971 metais ligoninėje atlikta pirmoji Lietuvoje klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Ją atliko šviesaus atminimo gydytojas Vytautas Purlys. Sąnarių endoprotezavimo operacijos toliau tęsiamos mūsų patyrusių gydytojų, kurie naudoja šiuolaikinius protezus, dėka“, – sako A.Klimaitis, paklaustas, kokios sveikatos paslaugos populiariausios Šakių ligoninėje.
Chirurgijos skyrius gyvuoja beveik nuo pat ligoninės įkūrimo pradžios. Kaip pasakoja skyriaus vedėjas, ortopedijos – traumatologijos sektoriaus vadovas Vidmantas Jonas Dailidė, dabar čia per metus atliekama per septynis šimtus operacijų. Ligoninės operacinėse kasdien atliekama po keletą operacijų, tad skyrius dirba optimaliai. Operuotis čia atvyksta ir iš kaimyninių rajonų ar netgi didmiesčių: Kauno, Kėdainių, Šilutės, Palangos ir net Klaipėdos. Tokį pacientų įvertinimą lemia tai, jog operacinės įrengtos pagal šiuolaikinius standartus, teikiamos kokybiškos sąnarių protezavimo paslaugos bei dirba kvalifikuoti chirurgai. Skyriaus senbuviai džiaugiasi, kad prie jų komandos prisijungė ir jaunas specialistas Tomas Butkus, jau trečius metus dirbantis Šakių ligoninėje.

„Sklandus reanimacijos skyriaus darbas turi didelę įtaką ir geram intervencinės medicinos rezultatui ligoninėje“, – sako nuo pernai ligoninės Reanimacijos skyriui vadovaujantis jaunas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ernestas Butautas.

„Šakių ligoninėje itin gera darbo atmosfera. Tai mane motyvavo atvykti būtent čia, nes pradedant dirbti svarbu patekti į gerą aplinką. Be to, ir geri mokytojai visada šalia. Kaip jaunesnis gydytojas įnešiau naujovių ir turiu galimybę pasireikšti, vyresni kolegos irgi noriai dalijasi patirtimi. Taip pat buvo siūloma suteikti gyvenamąją vietą, bet atsisakiau – važinėju iš Kauno į Šakius. Kiekvieną dieną pirmyn ir atgal tenka įveikti apie šešiasdešimt penkis kilometrus“, – sako T.Butkus, kurio negąsdina nei atstumas, nei darbas rajono ligoninėje.


Ligoninės laboratorijos vedėja Marina Murovova atvyko iš dar toliau. „Kai atvažiavau iš Vilniaus, man buvo keista, kad čia, Šakiuose, tokie geri ir nuoširdūs žmonės. Gyvendama sostinėje nespėji nė galvos pakelti, nuolat bėgi, skubi. O Šakiuose man patiko tai, kad čia visi yra savi, su tavimi maloniai sveikinasi“, – gražių žodžių negailėjo į Šakius nutekėjusi jauna moteris.

Apdovanota vaikų gydytoja

Šakių rajono Garbės piliečio vardą šiais metais rajono savivaldybės taryba vienbalsiai suteikė ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėjai Stasei Valkerienei.„Buvau pamaloninta, kad mane taip pagerbė, apie mane surinko biografinius duomenis. Pasveikino net žinomas vaikų gydytojas Vaidotas Urbonas, kuris yra dirbęs mūsų ligoninėje. Gražų raštą parašė kunigas Artūras Sederevičius. Pasirodo, jam mama yra pasakojusi, kad kai jis buvo mažas, aš jam išgelbėjau gyvybę. Raštą perskaičiusi anūkė buvo sužavėta: „Oho, kokia tu esi šauni, močiute!“, – šypsosi vaikų ligų gydytoja Stasė Valkerienė.

Šiuo metu skyriuje, kuriam vadovauja didelę darbo patirtį sukaupusi vaikų gydytoja S.Valkerienė, pagalba teikiama visą parą. Esant reikalui, mažuosius pacientus konsultuoja kiti ligoninės specialistai. Trinkant gyvybinėms funkcijoms, vaikai pirmosios pagalbos teikimui stacionarizuojami Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Tiesa, ligoninės personalas apgailestauja, kad yra atvežami ir sumušti bei sunkiai sužaloti vaikai. Iš karto pranešama policijai bei iškviečiami vaiko teisių specialistai.S.Valkerienė atsidūsta, kad rajonuose sparčiai mažėja vaikų.


„Kai pradėjau dirbti Šakiuose, čia buvo penkiasdešimties vietų Vaikų ligų skyrius. Mūsų pediatrų buvo daug, turėjau geras mokytojas, kurios mane išmokė pediatrijos bei suteikė gyvenimo pagrindus. Dabar pediatrų problemos tokios, kad aš, turėdama didelį darbo stažą, turiu dirbti. Neateina jaunų specialistų – pediatrų, kurie norėtų dirbti rajone. Tai lemia nedideli atlyginimai. Taip pat visą laiką vyksta diskusijos, ar išliks rajonuose vaikų skyriai, tad jaunas medikas bijo pradėti dirbti, nes nežinia, kokia bus jo ateitis“, – sako vaikų ligų gydytoja Stasė Valkerienė.

Skundžiasi stringančia e.sveikata

Šakių ligoninės vadovo pavaduotoja gydymo reikalams D.Bagdonienė apgailestauja, kad dirbant su e.sveikata vis dar susiduriama su techninio pobūdžio trikdžiais. „Ten yra ne tik elektroniniai receptai, bet ir epikrizės, mirties liudijimai, gimimo pažymėjimai. Pastebėjome, kad apie vienuoliktą valandą, kuomet būna didžiausias srautas, sistema užstringa“, – sako Šakių ligoninės vadovo pavaduotoja gydymo reikalams Daina Bagdonienė.

„Nors ir supeikiame e.sveikatą, bet, žinote, jei ji pradės gerai veikti, džiaugsimės. Dabar irgi džiaugiamės, jei darbas vyksta sklandžiai. Ateityje, manau, visos programos veiks gerai ir pradės normaliai funkcionuoti“, – optimizmo nepraranda D.Bagdonienė.
Anot jos, įstaigoje išrašomi elektroniniai receptai kompensuojamiems vaistams sudaro 63 procentus, kai apskrityje išrašomi tik 47 proc.

„Dabar esame „sukabinę“ visas kaltes ant tų, kurie pradėjo e.sveikatos sistemą, bet manau, kad ne mažiau kalti ir tie, kurie jos tinkamai neplėtojo ir netęsė. Čia gi yra technologijos. Pati idėja – intelektinis produktas yra geras. Lietuviškas, adaptuotas, ten randame duomenų bazes, ir mums yra suprantamas informacijos pateikimas. Bet didžiausia problema – techniniai sprendimai. Tinklai, serveriai, veikimo stabilumas ir, ko gero, netgi IT specialistų, kurie padeda personalui, trūkumas. Man atrodo, kad pats įdiegimo principas ir numetimas tik Sveikatos apsaugos ministerijai nuo pat pradžių buvo ydingas procesas. Seniai tai buvo galima padaryti, bet turėjo būti sukurta tarpžinybinė, tarpinstitucinė struktūra, kuri būtų buvusi atsakinga už tokio, sakyčiau, didelio masto ir svarbų Lietuvai projektą. Mums reikia sistemos stabilaus užtikrinto veikimo, kad aš atėjau iš ryto į darbą, reikia rašyti receptą ir net minties nebūtų, jog ji gali užstrigti“, – sako A.Klimaitis.

Pokalbis su Šakių rajono savivaldybės meru Edgaru Pilypaičiu:

– Turbūt šakiečiai neįsivaizduoja gyvenimo be tokios ilgametes tradicijas puoselėjančios gydymo įstaigos?
– Rajonui netekti ligoninės būtų itin neatsakinga politika. Jei žiūrėsime grynosios buhalterijos ir taupymo, daug kur galėtume sutaupyti, uždaryti visas kultūros įstaigas, gydymo įstaigas ir važiuoti gydytis tik į Kauno klinikas ar kitur. Be kita ko, esame prie Karaliaučiaus – prie to karštojo taško, kai visi NATO generolai kalba apie Suvalkų koridorių, kuris yra mažiausiai apsaugotas. Tada mes taip apnuogintume šią vietą, kad praktiškai atsitraukiame ir paliekame priešui visas pozicijas. Mes suvokiame savo kaip steigėjo pareigą – padėti išlaikyti ligoninę. Pasižiūrėkime į istoriją – trys Vasario 16-osios akto signatarai yra mūsų kraštiečiai. Tai rodo ir mūsų krašto intelektinį bei ekonominį potencialą. Dabar jį ištaškyti, išblaškyti galbūt būtų lengviausia, bet visiškai neatsakinga.

– Kaip savivaldybė prisideda prie Šakių ligoninės puoselėjimo?
– Atsižvelgėme į ligoninės prašymą ir padėjome rekonstruoti sterilizacinę. Toliau, kadangi pati ligoninė ieško priemonių, kuriomis galėtų mažinti kaštus infrastruktūros išlaikymui ir daugiau skirti medicinos paslaugoms, tai buvo pritaikyta šiltinimo programa, taip pat buvome numatę karšto vandens sistemos įrengimą, padengtą ligoninės, kompensuoti biudžeto lėšomis. Tačiau minėtas projektas nebuvo patvirtintas. Tuos pinigus „permetėme“ pandusų įrengimui, nes ligoninė nebuvo pritaikyta neįgaliam, sunkiai vaikštančiam ar judančiam vežimėlyje, kad ir vežimėlį stumiančiai mamai. Tai paveldėjome iš tarybinių laikų. Kodėl taip buvo suprojektuotas pastatas, lyg tuo metu nebuvo nei mamų su mažais vaikais, nei neįgaliųjų? Kadangi ligoninė jau buvo suplanavusi naują transportinį liftą įrengti iš europinių fondų finansuojamo projekto, mes iš savo pusės irgi galvojome, kaip prisidėti prie aplinkos sutvarkymo: nes neįgalusis gali juo keltis, bet kaip jam prie to lifto atsidurti?

 

Be to, labai sudėtinga pritraukti specialistų. Kaip pritraukti tuos jaunus žmones su nekonkurencingais atlyginimais, jei ligoninė savo gaunamus įkainius turi sudėti į infrastruktūrą. Turint omenyje dar senąsias tradicijas – taigi sąnario protezavimo pirmoji operacija atlikta būtent Šakių ligoninėje. Tai kaip dabar galima viską taip lengvai paimti ir paleisti – reikia išlaikyti ir išsaugoti. Mes visur prisidedame ir žinome, ko labiausiai reikia ligoninei. Žmogui, kuris sako, jei čia nėra magnetinio rezonanso ar dar ko nors, tai tokią įstaigą galima uždaryti, norisi pasakyti: bet yra kitos paslaugos, kurios teikiamos. Pavyzdžiui, per Naujų metų tris dienas Priėmimo skyriuje buvo šimtas trisdešimt du žmonės. Kur šiems žmonėms būtų reikėję pasidėti, jei nebūtų buvę mūsų ligoninės?

– Kaip sprendžiate šiuo metu plačiai aptariamas socialines, alkoholizmo problemas?
– Buvome per daug susikoncentravę į rizikinį segmentą ir paslaugas teikėme tik tiems, kurie jau yra degradavę, – praktiškai jau dirbome su pasekmėmis, bet nedirbome su priežastimi. Arba nebuvome šalia tos šeimos, kuri nepatenka į rizikos šeimų sąrašą, bet ji taip pat susiduria su tam tikrais iššūkiais. Jei šeima stengiasi, kapstosi, dirba daugiau negu viena darbo sutartimi arba keliose darbovietėse, jos pajamos šiek tiek ūgteli. Bet kiek iš jos atimama lengvatų: vaikai negauna teisės būti pamaitinti mokykloje, jei gyvena daugiabutyje, negauna kompensacijos šildymui. Jie pamato, kad praktiškai tas, kuris nedirba, gauna visas kompensacijas, gyvena pasiturinčiai geriau negu tas, kuris stengiasi, aria ir per dienas nemato savo vaikų. Tam dirbančiam tėčiui, mamai negalėjome kurį laiką sudaryti sąlygų palikti vaiko darželyje, kad jis galėtų eiti dirbti. Tai dabar irgi atlaisvinome keletą grupių, perkėlėme vieną priešmokyklinę į mokyklą. Ir kas keisčiausia, traukiamės visur, bet darželiuose kažkodėl vietų trūksta.

Deimantė Gruodė

3 KOMENTARAI

  1. Gyventojai būtų labai nuskriausti, jeigu tektų naikinti tokias rajonų ligonines kaip Šakiuose ar, pvz., Vilkaviškyje. Čia ne tik lėšų klausimas – valstybė privalo dėti visas pastangas, kad ir regionų gyventojai gautų kokybiškas paslaugas savo gyvenamojoje vietoje, tai ne tik vilniečių ar kauniečių privilegija. Reikės, už savo ligonines pakovosime.

  2. Nepažįstu Šakių mero, bet vien paskaičius jo šiuos žodžius: “Jei žiūrėsime grynosios buhalterijos ir taupymo, daug kur galėtume sutaupyti, uždaryti visas kultūros įstaigas, gydymo įstaigas ir važiuoti gydytis tik į Kauno klinikas ar kitur.”, norisi jį gerbti ir pavydėti šakiečiams. Kol visi kiti tik skaičiuos ir nefinansuos nepelningų materialiai, bet labai dvasiškai ar sveikatos požiūriu svarbių dalykų, tol mes gyvensim tik dairydamiesi pigesnių bilietų į Angliją ar Airiją…. pagarba Šakių merui, jis tikras rajono šeimininkas.

  3. AŠ tik už rajonuose esančias ligonines,kadangi seniems žmonėms dar išsigelbėjimas.Šakių ligoninės paslaugomis naudojausi 2 kartus protezuojant sąnarius.Tai nuostabus kolektyvas ir ypatingai gydytojas Jonas Dailidė.

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.