Namo Naujienos

KT pirmininkas: teisininkams galioja nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, politikams – ne

315
0
DALINTIS
D. Žalimas / Nuotrauka iš lrkt.lt
Praėjusią savaitę Seimas tarsi pamėgino reabilituotis po skandalingo slapto balsavimo, kai Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad Mindaugas Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, neužteko balsų pašalinti jį iš Seimo. Parlamente svarstytos Seimo statuto pataisos, kurios įteisintų atvirą balsavimą dėl Seimo nario mandato panaikinimo. Seimo narys mandato netektų, jei už tai būtų balsavę ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Apsispręsti dėl statuto pataisų planuojama birželį. Taip pat vasarą Seimas rengiasi pirmą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisų, kurios galėtų atverti kelią per apkaltą pašalintam Rolandui Paksui vėl kandidatuoti į prezidentus. Apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ pokalbis su KT pirmininku Dainiumi Žalimu.

– Aš norėčiau pradėti mūsų pokalbį nuo balsavimo. Po to, kai KT priima savo verdiktą, šiuo atveju taip atsitiko su M. Basčiu, buvo pripažinta, kad sulaužyta priesaika ir šiurkščiai pažeista Konstitucija, ir tada Seimas, tarsi nepasitikėdamas tuo, ką paskelbė KT, dar kartą balsuoja. Kaip jūs manote, ar tas balsavimas reikalingas, ar jis nesupriešina Seimo su KT?

– Iš karto galiu pasakyti tik tiek, kad niekur paprastai tokio modelio nėra, išskyrus, kur aš nesiūlyčiau sekti, Rumuniją ir Moldovą, kur galutinis sprendimas yra priimamas referendumu. Iš esmės visur, jeigu jau teismas nusprendžia, kad yra Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas… Aišku, ten skiriasi ir pareigūnų ratas, kuriems taikoma apkalta, dažnai tai yra tik valstybės vadovas, pašalinamas iš pareigų paprastai paties teismo sprendimu. Kita vertus, KT yra pasakęs 2004 metais ir kelis kartus pakartojęs vėliau, kad su demokratinės teisinės valstybės samprata apskritai nedera tokia situacija, kada savo pareigas toliau eina asmuo, kuris yra pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką, nes iš tiesų tai kelia abejonę dėl jo priimamų sprendimų. Tai yra, kaip čia pasakius, priežastis pamąstyti, ar tikrai toks modelis yra geriausias.

 

– Bet dabar ir M. Bastys, ir prieš tai K. Pūkas – abu tarsi savo noru išėjo, vienas prieš balsavimą, o kitas po balsavimo, bet vistiek Seimas nepritaikė tos sankcijos, kad reikia atimti mandatą, tai dabar jie ir toliau gali dalyvauti rinkimuose, nepaisant to, kad KT sprendimas buvo, kad jie pažeidę ir sulaužę ir priesaiką, ir Konstituciją.

– Iš tiesų, kadangi jiems nepritaikyta sankcija, t. y. nepašalinti iš pareigų, tai netaikoma ir antroji sankcijos dalis, t. y. draudimas eiti pareigas. Galima daug diskutuoti. Iš kitos pusės, jeigu asmuo, tarkime, prisipažįsta pažeidęs, tai galbūt galėtų būti tokia lengvinanti aplinkybė jam netaikyti to draudimo užimti pareigas ir leisti mėginti vėl susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą. Galima ilgai diskutuoti apie tai, bet aš manyčiau, kad, na, žinote, aš jau ne vieną kartą sakiau, kad jokia Konstitucija, joks teismas ir galų gale joks Seimas neišspręs mūsų politinės ar teisinės kultūros problemų. Na, įsivaizduokite tokią situaciją gerai išsivysčiusioje Vakarų demokratijoje – ar tokie politikai apskritai žengtų atgal į politiką? Ko gero, ne.

– Manau, kad pas mus viskas įmanoma, ir, kita vertus, aš kažkodėl neatsimenu nė vieno politiko, kuris būtų pripažinęs, kad tai, ką pripažino KT, yra teisinga, kad jie yra nusižengę.

– Tai šį tą liudija apie mūsų šalies politikų politinės ir teisinės kultūros lygį.

– Dar noriu jūsų paklausti dėl to slapto balsavimo, ką dabar Seimas svarsto – jeigu kalbame apie mandato panaikinimą, tai balsavimas turėtų būti atviras. Ką jūs manote, ar geriau atviras, ar slaptas? Aišku, geriausia būtų, aš jau supratau, kad nereikėtų Seimui balsuoti po KT sprendimo.

– Yra platus nuomonių spektras. Viena iš jų, kad Seimo narys turi laisvą mandatą ir kiek labiau turi būti apsaugotas nuo įvairių spaudimų ir balsuotų slaptai, kad jo niekas nepaspaustų. Kita nuomonė, irgi galbūt turinti savų argumentų, tai yra Seimo nariui, kaip valstybės pareigūnui, beje, yra taikomi iš Konstitucijos kylantys skaidrumo reikalavimai, ir, tarkime taip, tauta turi žinoti, kaip balsuoja jos išrinkti atstovai. O daugiau aš nelabai ką ir galėčiau pasakyti, nes, ką gali žinoti, gali galbūt KT pasiekti vienas ar kitas pareiškimas, prašant būtent spręsti dėl teisinio reguliavimo, kuris reguliuoja Seimo narių balsavimą ir būtent dėl slaptumo aspekto. Kita vertus, jeigu turi laisvą mandatą, galima ir taip samprotauti, o ko tau bijoti? Pareikšk savo valią.

– Na, tarkime, represijų.

– Aš nežinau, ar demokratinėje teisinėje valstybėje apskritai gali būti kokios nors rimtos represijos šiuo požiūriu. Galų gale tam ir yra valstybė, kad gintų savo tautos atstovus. Žinote, vis tiek reikia vienaip ar kitaip balsuoti, arba už, arba prieš, ir, matyt, nebus visą laiką, kaip ir su teismo sprendimais, nėra visi šimtu procentų patenkinti arba nepatenkinti, tai vis tiek, deja, tenka pasirinkti, tenka apsispręsti.

– Dar ta pačia proga naudodamasi noriu paklausti apie situaciją dėl apkaltos būdu pašalinto prezidento R. Pakso. Dabar Seime yra du siūlymai, abiem pritarta balsų dauguma, vienas – kad jis galėtų būti renkamas tik į Seimą, kitas – kad jis galėtų būti ir prezidentu išrinktas. Jūsų manymu, ar žmogus, pašalintas apkaltos būdu, galėtų būti vėl renkamas prezidentu? Kuris variantas jums artimesnis?

 

 Jeigu žmogus yra sulaužęs priesaiką ir pažeidęs Konstituciją, visada gali kilti tokia abejonė, kiek nuoširdžiai jis nusiteikęs toliau, jeigu užims tokias pačias pareigas, laikytis tos priesaikos ir Konstitucijos, ypač, jeigu nepripažįsta savo padarytų pažeidimų. Iš tiesų tai yra politikų pasirinkimas, kiek plačiai jie atvers duris, nes geras klausimas būtų, pavyzdžiui, dėl teisėjų, kur keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Kuo skiriasi politikai nuo teisėjų? Politikams nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, beje, nėra. Teisėjams yra. Tai ar asmuo, sulaužęs priesaiką ir pažeidęs Konstituciją, yra nepriekaištingos reputacijos, ar ne? Ir kiek ilgai jis yra tos nepriekaištingos reputacijos? Tai irgi klausimai, į kuriuos, matyt, reikia atsakyti, priimtant Konstitucijos pataisas.

– Taip, nes padorumas ir reputacija, kaip ir gyvenimas, prarandami tik vieną kartą. Ačiū jums.

Šaltinis: lrt.lt

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.