Namo Naujienos

A. Vyšniauskas. Kaip sąžiningas žurnalistas tampa uoliu valdžios propagandistu

524
0
DALINTIS

Skaitau Skirmanto Malinausko tekstą ir negaliu patikėti savo akimis.

Negaliu patikėti pirmiausiai todėl, kad Skirmantą iki šiol žinojau kaip sąžiningą žurnalistą, kuris atliko daugybę puikių tyrimų ir idealizmo vedinas nuėjo dirbti Premjero patarėju. Bet šiandien jis atsiskleidžia kitu amplua – uolaus valdžios propagandisto vaidmenyje, kuris savo tekste supina tikrus faktus, melą, nuogirdas, nutylėjimus ir visa tai pateikia, kaip geriausios sovietinės propagandos vadovėlio pavyzdžiu supintą rašinį.

Tiesą pasakius, jei tekste pakeistumėme autoriaus vardą ir vietoje „Skirmantas Malinauskas“ įrašytumėme „Gediminas Kirkilas“, tai neliktų ir nuostabos, o tekstas prilygtų propagandos žanro klasikai, kurią taip mėgsta kitas minėtas politikas. Šioje vietoje belieka gūžtelėti pečiais ir pripažinti, kad vis dėlto teisingai sakė lietuvių liaudis: su kuo sutapsi, tuo ir tapsi.

Propaganda yra blogis, o ji tampa ypač pavojinga tada, kai į ją įpinamas melas. O geriausios kovos su propaganda įrankis – nebijojimas sakyti tiesą. Tą ir ketinu padaryti.

Pradėkime nuo klausimo: kodėl Skirmantas ėmėsi rašyti šį propagandinį tekstą? Ne, jis nesiekia tiesos, objektyvaus požiūrio ir vienodų standartų visiems, o tame tarpe ir politiniams konkurentams. Čia dėkime tašką.

Jo siekis yra paprastas: pridengti savo premjerą ir savo valstiečius, kurie turi labai didelių problemų: reformos stringa ir šiandienos nedidelių pakrapštymų paketas, pinigų perdėjimas iš vienos valdžios biudžetų eilutės į kitą – nieko stipriai nepakeis. Teisingumo ministro ieškota daugiau nei mėnesį. Rastas toks kandidatas, dėl kurio kils labai daug diskusijų visiškai lygioje vietoje. Ministras Bronius Markauskas paskendo elementaraus sukčiavimo schemoje, kurią bandė pridengti melu, bet buvo pagautas už uodegos net nespėjus jos tinkamai pasukti.

Ramūnas Karbauskis jau penktas mėnuo kankinasi skandalų dėl jo interesų, žemių, namų, trąšų ir kitų neskaidrumų sūkuryje. Premjeras Saulius Skvernelis niekaip negeba susidoroti su jo Vyriausybės skandalais, dažniausiai pasirenka bailią tylą, o ne sąžiningą bėdų pripažinimą.

Premjeras iki šiol nedrįsta įvertinti Ramūno Karbauskio reikalų, o pastaruoju metu jo ir R.Karbauskio viešos šnekos sutampa taip, kad darosi visiškai akivaizdu, jog priešrinkiminio nepriklausomumo ir skaidrumo pas premjerą jau seniai nebelikę. Vyriausybė žada mažinti šešėlį, bet savo pono Ramūno Karbauskio mokesčių apeidinėjimo atvejų niekaip nevertina ir ramiausiai ponui sako „vsio zakono”.

Prie to pridėkime valstiečių rankomis įvykdytą operaciją „Išsukime Bastį“ ir dabar aktyviai vykdomą misiją „Išgelbėti eilinį Skardžių”, ir turime pilną puokštę valdžios galvos skaudulių.

Visa tai susiveda ir į premjero prezidentinių ambicijų reitingus, kurie važiuoja žemyn nesustabdomu greičiu. O juk Skirmantui teks vadovauti Sauliaus Skvernelio rinkiminiam ar bent jau gynybiniam štabui. Kuo reitingai bus žemesni – tuo ir Skirmanto galimybės, ką nors nuveikti su S.Skverneliu, bus mažesnės. Apginti premjerą Skirmantui yra jo paties politinės ateities klausimas.

Matydami šią gerbiamo patarėjo logiką, už kurios tiesos ir teisingumo siekių nerasi nė su žiburiu, matykime faktus, kuriuos jis išdėstė savo tekste:

1) Skirmantas Malinauskas teigia: „Kaip buvo viešai skelbta, partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis dalykinius klausimus sprendė R. Kurlianskio namuose, gavo dovanas, konservatorių partijos narių organizacijas „MG Baltic“ rėmė finansiškai.“

Čia reikia pastebėti, kad Skirmantas Malinauskas šį teiginį ir jo šaltinius keitė net tris kartus: pirminėje teksto versijoje buvo tiesiog teiginys. Antroje versijoje – teiginys pasipildė žodžiais „kaip buvo viešai skelbta“ (nors viešai skelbta niekur nebuvo). Galiausiai, jau kitame komentare jis pasakė, jog nors konkrečių įrodymų neturi, bet jo šaltinis yra „konservatorių partijoje“. Sutiksite, keistas patarėjo blaškymasis.

Bet kokiu atveju, kad ir kur būtų pasislėpęs tas mistiškas Skirmanto Malinausko šaltinis, belieka pasakyti: WOW. Arba Skirmantas Malinauskas turi kažkokios itin slaptos, paslaptingų šaltinių perduotos, bet labai netikslios informacijos, kurios neturi net pats Gabrielius Landsbergis, arba jis pasirenka labai drąsiai meluoti. Kitaip to vertinti negaliu.

Štai Gabrielius Landsbergis, kuris dėl itin matomo politinio profilio neturi prabangos sakyti netiesos, komentuoja: „Susitikimų namuose nėra buvę, artimų ryšių nėra ir nėra buvę. Dovanos gautos tokios, kurios siunčiamos visiems politikams. Tokias pačias siunčia dabar ir valstiečiams. Susitikau ir dabar susitinku su įvairiais žiniasklaidos atstovais.“

Pabrėžiu – Gabrielius Landsbergis aiškiai sako, kad jokių susitikimų su „MG Baltic“ vadovais namuose nebuvo, jokių dovanų, kurios būtų išskirtinės taip pat nebuvo. Partijos nariai, kurie turėjo nelabai derančius kontaktus su minėtu koncernu – vertinami labai principingai, ką pademonstravo pastarojo meto TS-LKD sprendimai.

Ką tai reiškia? Ogi tai, jog patarėjas tiesiog aspimelavo. Bandė sutirštinti faktus, bet išėjo elementari kliurka. Daug patarėjų po tokių kliurkų ir melo didžiausios opozicinės frakcijos lyderio atžvilgiu tiesiog garbingai pasitrauktų. Juo labiau, kai esi patarėjas „ryšių su parlamentu klausimais“. Ar Skirmantas turės drąsos?

2) Skirmantas teigia: „Tai, kad G. Landsbergis doroja ne šiaip politinį oponentą, o ministrą, kuris ryžosi iš darbo atleisti jo žmonos tėvą, yra faktas.“

O štai šis „faktas“ yra labai įdomus būtent propagandos atžvilgiu. Yra toks puikus amerikietiškas „whataboutism’o“ terminas. Jį buvo labai pamėgę sovietai ir dabar taip pat aktyviai naudoja Kremlius. Sovietmečiu, kai SSRS būdavo amerikiečių sukritikuojama dėl žmogaus teisių pažeidimų, sovietai visados atsakydavo: „o pas jus juodaodžius muša“.

Taip ir čia. Visuomenė, Prezidentė, žurnalistai ir opozicija sako: ministras Bronius Markauskas akivaizdžiai prisidirbo ir turi trauktis. Premjero patarėjas kovos su korupcija, ryšių su parlamentu ir strateginės komunikacijos klausimais mums atrėžia: o Landsbergio uošvis dirba valstybinėje įstaigoje, prieš tai vadovavo kitai įstaigai ir jo alga yra didelė, bet dabar jis išleidžiamas į pensiją, todėl dabar čia šventą ministrą visi ir puola. Visuomenė, Prezidentė, žurnalistai ir visa opozicija puola B.Markauską, nes G.Landsbergio uošvis dirba valstybinėje įstaigoje! Siaubas, kokie tie konservatoriai įtakingi! Įsidarbino įstaigoje kuomet pareigas ėjo darbiečiai, bet matyt ir čia konservatoriai jiems įtaką padarė.

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu dėl tokių mažvaikiškų ir absurdiškų teiginių, jų suvėlimo į vieną košelieną. Pirmiausiai tai, ne konservatoriai, o gerbiami buvę Skirmanto Malinausko kolegos visą istoriją su Markausku atkapstė ir išsuko. Antra – Skirmantai, ar tu abejoji, kad Markauskas yra nekaltas? Jis svetimos žemės neteisėtai nearė? Nemelavo prieš kameras? ES paramos neėmė? Trečia – ko jau ko, bet Markausko istorijoje konservatorių kvapo yra mažiausiai. Net pasiskundęs žemės savininkas yra socdemas. Ar konservatoriai jau ir socialdemokratus kontroliuoja? Tai kaip čia yra? Iš pradžių buvo socdemų puolimas, dabar Prezidentės ir konservatorių? Vyrai, pripažinkite, absurdiški jūsų argumentai. O ten, kur absurdas, akivaizdu, kad tiesios nedaug.

Galiausiai, apie aukštus moralinio ir etinio vertinimo standartus. Štai jūs savo ministrą, paskendusį sukčiavimo ir melo istorijoje, ginate iki paskutiniųjų. Kad tą padarytumėte, drabstotės purvais, meluojate, varote juodą ir visuomenei žalingą propagandą. Mes, Tėvynės Sąjunga, tuo tarpu laikomės principingai. Jei matome bėdų su mūsų politikais – tiek politinių, tiek moralinių, tiek teisinių problemų – su jais elgiamės vienodai griežtai, kaip ir su oponentais. Tą puikiai įrodo pastarojo meto TS-LKD institucijų ir politikų sprendimai.

Šaltinis: tsajunga.lt

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.