Namo Aktualijos

Kybartiečiai pervažose saugosi ne traukinių, bet policijos

2000
4
DALINTIS

Kybartų geležinkelio pervaža kiekvienam miestelio gyventojui ar čia atvykusiems – kaip rakštis. Prie pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje esančios pervažos dažnai tenka praleisti nemažai laiko, todėl  vairuotojai, dažnai nesulaukę artėjančio traukinio, apsisuka ir važiuoja per vadinamą Vabalo pervažą, kuri atidaryta būna kur kas dažniau. Skubantiems dažnai pikta, kad eismą paralyžiuojanti pervaža uždaroma gerokai anksčiau iki tol, kol atvažiuoja traukinys, todėl savaime suprantama, kad per visą  miestelį nusidriekia nemažos atomobilių eilės.

Nors jau kuris laikas priešais geležinkelio pervažą yra atsiradęs kelio juostų ženklinimas, draudžiantis automobiliams apsisukti (kaip visi buvo įpratę), tačiau dažnai atsiranda drąsių ir nekantrių vairuotojų, kurie pasiryžta nusižengti taisyklėmis ir kerta ištisines linijas bei saleles. Užtenka pastovėti prie uždarytos geležinkelio pervažos ir tuojau pat galima skaičiuoti visus nusižengėlius, o jų čia tikrai daug. Žmonės supranta, kad viskas daroma dėl jų saugumo, tačiau, pasak redakcijai paskambinusio kybartiečio Rimo, labiau reikėtų susirūpinti pėsčiaisiais, kurie, degant raudonam signalui, kartais net neapsidairę kerta geležinkelio pervažą nepaisydami saugumo.

Ne kartą „judinta“ problema taip įsisenėjusi, kad kybartiečiai jau, rodos, įpratę prie tokios „įkalinimo“ sistemos, kai neretai, apsisukus prie pagrindinės pervažos, ketinimas į miesto centrą patekti pervažiavus Vabalo pervažą nepavyksta – mat ir ši būna uždaryta.

Žmonės saugosi ne traukinio, bet policijos

Štai du suoleliai, abiejose geležinkelio pervažos pusėse pastatyti pėstiesiems. Vyresnio amžiaus žmonėms šie suolai – tai vienas iš didžiausių išsigelbėjimų, kuomet laukiama, kol pravažiuos traukinys ar vietoje manevruojantys šilumvežiai. Kartais laukti tenka gerą pusvalandį, todėl prisėsti praverstų kiekvienam. Deja, dažnas kybartietis sako net ir čia dažniausiai nelaukiantis, nes tokiu atveju nusidriektų ir žmonių, ne tik automobilių, eilės. Žmonės dažniausiai apsidairo ir, degant draudžiamam signalui, žingsniuoja per geležinkelio bėgius spėliodami, iš kurios pusės ir kuriame kelyje atvažiuos traukinys.

Vietiniai gyventojai pasakoja, kad ši pervaža jų negąsdina, todėl nemano, kad panašių atsitikimų, kuomet negirdint atvažiuojančio traukinio nutinka nelaimė, neturėtų įvykti. „Juk traukinio garsas ir jo signalai tokie garsūs, kad vargu, ar atsiras apsižioplinusių. Per tiek metų esame įpratę ir dažniausiai žingsniuojame drąsiai – nebent kitoje pusėje prie pervažos matome policijos pareigūnų automobilį. Tada jau kantriai laukiam,“ – pasakoja kalbinta romų tautybės moteris, per uždarytą pervažą jau ketinusi žingsniuoti su būriu savo vaikų.

Kybartuose kitus pėsčiuosius nuo stovėjimo prie uždarytos pervažos gelbsti pėsčiųjų tiltas, tačiau juo net neketina vaikščioti tie, kuriems jis ne pakeliui. Kybartiečiai neabejoja, kad pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje bent jau pėsčiųjų tiltas tikrai galėtų atsirasti, mat toks vaikščiojimas nepaisant uždarytos pervažos per tiek metų jau yra tapęs „pripratimu aršiau prigimimo“, todėl savo įpročių keisti neketina.

Investuoti žada daugiau kaip 10 milijonų eurų

Jau tapo įprasta, kad Lietuvoje, kol neįvyksta skaudesnė nelaimė, dažnai į vieną ar kitą „spragą“ tiesiog nekreipiama dėmesio. Tai, kad žmonės yra per drąsūs ir nesirūpina savo saugumu (nes, pavyzdžiui, yra įpratę prie savo maršruto), įrodo gana dažnos žūtys, įvykusios kertant geležinkelio bėgius ir negirdint atvažiuojančio traukinio. Šiuo metu dažniausiai įvardinama priežastimi yra tapę mobilieji telefonai, kurie dažniausiai atima visą mus supančiai aplinkai skirtiną dėmesį.

Kai tokie skaudūs faktai paliečia visą Lietuvą, pradedi mąstyti ir apie Kybartuose esančias pervažas, kuriose pravažiuojančių traukinių į Kaliningrado pusę ir ne tik – daugybė. Ypač neramina Vabalo pervaža, per kurią iš mokyklos eina nemažai mokinių. Kurį laiką ją stebėdami galime daryti išvadą, kad ši ant kalnelio savo bėgius nutiesusi pervaža nėra tokia saugi, kaip esanti pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje. Čia vaikai apsidairo vos vienas kitas, o uždarytos pervažos taisyklės jiems taip pat negalioja.

Spauda jau eskaluoja faktą, kad „Lietuvos geležinkeliai“ per trejus metus į pervažų saugumą investuos daugiau kaip 10 mln. eurų, tik įdomu, ar nors maža dalis nuo tų milijonų „nubyrės“ kybartiečių saugumo vardan…

Klausiame skaitytojų – kaip manote, ar Kybartuose esančios geležinkelio pervažos yra pakankamai saugios? Į ką, jūsų manymu, reikėtų atkreipti dėmesį ir ar policijos pareigūnai, užuot gaudę ne per pėsčiųjų perėją einančius žmones, neturėtų dažniau budėti prie šių dviejų strateginių vietų Kybartuose?

Kristina Radzevičienė

Autorės nuotraukos

4 KOMENTARAI

  1. nereikes tada jau ne autobusu ,tada tiks ir katafalkas. Tai gal tik reikia is anksto planuoti laika t. y. iseiti is namu anksciau bent 20 min. ,dabar ilgai jau nebuna taip ilgai uzdaryta pervaza kaip anksciau.

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.