Namo Naujienos

Apribotas bitėms toksiškų augalų apsaugos produktų naudojimas

382
0
DALINTIS

Siekiant apsaugoti bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus, apribotas augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių neonikotinoidinių veikliųjų medžiagų, naudojimas.

Augalų apsaugos produktų neonikotinoidinės veikliosios medžiagos imidaklopridas, klotianidinas ir tiametoksamasyra toksiškos bitėms ir gali pažeisti vabzdžių centrinę nervų sistemą, dėl to jie gali žūti. Europos Komisija nurodo, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra minėtųjų veikliųjų medžiagų, leidžiami naudoti tik kaip insekticidai stacionariuose šiltnamiuose arba beicuoti augalų sėkloms, kurios taip pat bus sėjamos tik stacionariuose šiltnamiuose. Užaugę augalai irgi turi likti stacionariuose šiltnamiuose ir negali būti persodinami į lauką.

Kaip informavo Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ES valstybės narės turės pakeisti arba panaikinti augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių imidakloprido, klotianidino ir tiametoksamo,registraciją ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 19 d. Turimi šių produktų likučiai galės būti sunaudoti iki 2018 m. gruodžio 19 d.

Lietuvoje šiuo metu yra registruoti 3 augalų apsaugos produktai, savo sudėtyje turintys neonikotinoidinių veikliųjų medžiagų: Actara WG (veiklioji medžiaga tiametoksamas) – bulvių, obelų, kriaušių, dekoratyvinių augalų, pušų ir eglių sodinukų apsaugai nuo kolorado vabalų, amarų, tripsų, pušinių straubliukų; Monceren G (veiklioji medžiaga imidaklopridas) – bulvių gumbams beicuoti ir taip apsaugoti nuo kolorado vabalų, amarų, grambuolių, spragšių lervų, Merit Forest (veiklioji medžiaga imidaklopridas) – eglių, pušų, maumedžių sodinukų apsaugai nuo straubliukų ir šakniagraužių.

Monceren G ir Merit Forest registracijos bus panaikintos, o Actara WG registracija palikta tik dekoratyviniams augalams stacionariuose šiltnamiuose, kurie nebus persodinami į lauką.

ŽŪM informacija

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.