Namo Aktualijos

Ar tėvai su vaikų vežimėliais galės kada nors saugiai pereiti Kybartų pėsčiųjų tiltą?

703
0
DALINTIS

Kybartų pėsčiųjų tiltas, vedantis per geležinkelį, neabejotinai būtinas visiems, norintiems pereiti į taip vadinamą Užgeržkelę. Kad tiltas praktiškas – pritaria kiekvienas kybartietis, tačiau vaikus auginančios šeimos pastebi, kad su vežimėliu užvažiuoti ant tilto, ypač vienai mamai su vaiku – neįmanoma. Nors laiptai teoriškai yra pritaikyti dviračiams ir vežimėliams, tačiau mamos pastebi, kad daugelio vežimų ratai į juos tiesiog netelpa, todėl vežimą kartu su vaiku tenka nešti laikant už priekinės dalies ir rankenų. „O jei esi viena arba niekas tau nepadeda, žinok, kad teks važiuoti aplinkui per pagrindinę miesto pervažą“, – teigia redakcijai mintį apie sunkumus, su kuriais susiduria tėvai, važiuodami per pėsčiųjų tiltą, mestelėjusi jauna mama.

Moteris pasakoja, kad taip „sukandę“ dantis gyvena jau ilgai, tačiau apie tai viešai kalbėti panorusi būtent tada, kai spaudoje perskaitė naujieną, jog pėsčiųjų tiltą, kuris priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl saugumo ir vėjo ketinama uždengti. „Tuomet ir pagalvojau – galbūt pirmiausia reikėtų pasvarstyti apie svarbesnius dalykus, kurie palengvintų mūsų, tėvų, dalią važiuojant su vaikišku vežimėliu ar kitu vaikišku transportu per pėsčiųjų tiltą, nes dabar nei pakilti, nei nusileisti saugiai tiesiog neįmanoma. Tikrai ne iki galo apgalvota. Apie neįgaliuosius visai nėra ką kalbėti. Visi skeptikai, aišku, sakys – apvažiuokite aplinkui, bet kad ir ten pagrindinė Kybartų pervaža jau seniai prašyte prašosi būti sutvarkoma“, – pasakoja mama Jolita.

Laviruoti pagrindinėje miesto pervažoje – iššūkis

Artėdami prie pagrindinės J. Basanavičiaus gatvėje esančios geležinkelio pervažos, žinantys čia esančią gatvės situaciją važiuoja neskubėdami ir mėgindami apvažiuoti visas duobes. Tačiau savo puse einantys pėstieji turi būti akylūs ir neužsižiopsoti, ypač tėvai, vaikiškuose vežimėliuose vežantys savo atžalas.

Kitapus pervažos gyvenanti Jurgita Salasevičiūtė Bendoravičienė apie tai internetinėje erdvėje jau buvo užsiminusi, o dabar pakalbinta tik dar kartą išsako visus nesklandumus, patiriamus einant per geležinkelio pervažą su dviem vaikais: „Kiekvieną kartą, kai pagalvoju, kad vėl reikės važiuoti per geležinkelio pervažą – nervinuosi iš anksto. Esu ne kartą sulaukusi piktų komentarų iš pravažiuojančių mašinų vairuotojų, mat jiems trukdau, nors aš lyg ir judu pėstiesiems skirta dalimi, o mašinos, vengdamos duobių, tiesiog užvažiuoja ant tos dalies, kuria eina žmonės. Ypač baisu būna einant su dviem vaikais, kai vienas iš jų sėdi vaikiškame vežimėlyje, o visai šalia važiuoja „fūros“ su netvarkingai pakrautomis priekabomis, kurios būna net pasvirę. Tada reikia skersuoti, norint pravažiuoti, o vietos tokiems manevrams nėra… Lauki, kol pravažiuoja visas transportas, ir žingsniuoji po truputį, bet kol prieini, pervaža uždaroma ir vėl nežinai, į kurią pusę trauktis… Nerviniesi ir skubi“, – rimtą problemą išsako Jurgita.

Rekonstruoti geležinkelio pervažą nėra pigu, tačiau šiuo atveju, kai į Kaliningrado sritį pravažiuoja toks didelis srautas automobilių, vis tik reikėtų surasti kokį nors sprendimą. Guminės geležinkelių pervažos ir perėjos – neabejotinai puikus gatvės ir geležinkelio sujungimas, tačiau, kaip sako straipsnio pradžioje minėta kybartietė Jolita – iš pradžių užtektų bent užtaisyti duobes, kad žmonėms, ypač mamoms, kurios stumia ir vaikišką vežimėlį, netektų sukti galvos ir lyg stručiams kišti galvas į smėlį. Jei su tokiomis problemomis susiduriate ir jūs – rašykite.

Kristina Radzevičienė

Autorės nuotraukos

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.