Namo Gyvenimas

Kas ketvirtas eismo įvykis nakties metu baigiasi mirtimi

80
0
DALINTIS

Tamsiuoju paros metu rizika patekti įeismo įvykį du kartus didesnė nei įprastai. Tuo tarpu dieną tik kas tryliktas eismo įvykis baigiasi mirtimi. Todėl važiuojant naktį ar neapšviestu keliu ypač svarbu tinkamai sureguliuoti automobilio žibintus.

Viena iš veiksmingiausių priemonių, leidžiančių užtikrinti vairuotojo ir keleivių saugumą važiuojant naktį, – tinkamai sureguliuoti automobilio žibintai, tvarkingas sklaidytuvas ir kokybiškos žibintų lemputės.

„Pirmiausia vairuotojas turėtų įsitikinti, ar vairuojamo automobilio žibintai yra tvarkingi ir tinkami. Gamintojai automobiliuose sumontuoja patikimą ir kokybišką įrangą, tačiau remontuodami automobilį žmonės kartais tam tikras detales pakeičia ne originaliomis, o jų analogais“, – automobilių detalių kokybės poveikį saugumui pabrėžia Lietuvos transporto saugos administracijos inspektorius Laurynas Jovaišas.

Pasak eksperto, iš pirmo žvilgsnio žibintai gali atrodyti identiški, turėti reikalaujamą ženklinimą, tačiau dažnai jie generuoja netikslią šviesos srauto kryptį ir per mažą ryškumą. Tai gali lemti netiksliai sumontuotas ar nekokybiškas žibinto reflektorius, lęšis ar sklaidytuvas.

„Žibintas turėtų būti pritaikytas eismui dešiniąja kelio puse, sureguliuotas taip, kad jo skleidžiama šviesa apšviestų kuo platesnę kelio dalį, tačiau skleidžiamos šviesos srautas neakintų kitų eismo dalyvių. Dažna klaida, kad reguliuojamas tik vertikalusis šviesos srautas, o į horizontalųjį šviesos sklidimą dėmesys retai kada atkreipiamas“, – pažymi L. Jovaišas.

Pasak jo, jei žibintų horizontalusis šviesos sklidimas sureguliuotas netinkamai, tuomet transporto priemonė akins priešpriešine eismo juosta važiuojančius automobilius ir (ar) neužtikrins pakankamo kelkraščio apšvietimo.

Galvojant apie žibintų skleidžiamą šviesą, patartina rinktis ir kokybiškas lemputes, generuojančias pakankamo intensyvumo šviesos srautą. Neaiškių gamintojų lempučių šviesos srautas yra gerokai mažesnis, o dažnai atspalvius turinčios lemputės apskritai yra draudžiamos naudoti keliuose.

Priekinių žibintų lemputės yra trijų rūšių: halogeninės, Xenon ir LED. Populiariausios yra halogeninės lemputės, tačiau vis didesnę rinkos dalį užima LED lemputės, kurias gamintojai montuoja į naujus automobilių modelius. Kalbant apie halogenines lemputes, perdegus vienai lemputei, rekomenduojama keisti ir kitą – taip užtikrinsite tolygų ir vienodą šviesos srautą, kadangi naudojamos lemputės ilgainiui praranda savo efektyvumą.

„Tiek Xenon, tiek LED lemputės netinkamos ir draudžiamos naudoti žibintuose, kurie pritaikyti halogeninėms lemputėms. Žinoma, gali atrodyti, kad  Xenon, LED lempučių naudojimas pagerintų apšvietimą ir taip kompensuotų nekokybiškų ar nusidėvėjusių žibintų trūkumus, tačiau iš tikrųjų jos skleidžia per didelį šviesos srautą, kuris akina priešpriešiais atvažiuojančius automobilius“, – akcentuoja pareigūnas.

Ne mažiau svarbus veiksnys kalbant apie saugumą kelyje yra žibinto sklaidytuvų priežiūra. Bėgant laikui automobilio žibintai (sklaidytuvai) dėl aplinkos poveikio pradeda gelsti, pasidaro matiniai, ant jų atsiranda įbrėžimų. Tokie defektai mažina žibintų efektyvumą. Žibintų sklaidytuvų kokybei įtakos turi ir žiemą ant kelių barstoma druska – blogėja skleidžiamos šviesos stiprumas, todėl vairuotojai turėtų įvertinti, kiek automobilio žibintai apšviečia kelio, ir važiuodami naktį niekada neskubėti.

Tiek vairuotojai, tiek pėstieji turėtų suprasti ir tai, kad artimosios automobilio šviesos apšviečia nuo 50 iki 60 metrų kelio ir užtikrina saugų vairavimą ir matomumą važiuojant iki 60 km/h. Neapšviestuose užmiesčiuose keliuose didesnį šviesos srauto intensyvumą užtikrina tolimosios šviesos, kurios apšviečia nuo 100 iki 150 metrų kelio. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tolimosios šviesos akina priešpriešine eismo juosta bei ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, todėl jas naudoti ne visada pavyksta.

 Vairuotojams ir pėstiesiems tamsiu paros metu vertėtų žinoti, kad kuo didesniu greičiu važiuojama, tuo mažiau laiko vairuotojas turi sureaguoti į netikėtai kelyjeatsiradusią kliūtį. Pavyzdžiui, važiuojant 60 km/h greičiu stabdymo kelias sieks maždaug 35 metrus, o važiuojant 130 km/h greičiu stabdymo kelias pailgės maždaug iki 115 metrų. Kuo ilgesnis apšviestas kelio ruožas, tuo greičiau vairuotojas gali pastebėti kliūtį kelyje ar pėsčiąjį ir priimti tinkamą sprendimą. Čia svarbi ir pėsčiųjų kaip eismo dalyvių pareiga segėti atšvaitus. Vairuotojas, degant artimosioms šviesoms, pėsčiąjį su atšvaitu pastebės maždaug už 120–150 metrų. Be atšvaito pėsčiasis bus pastebėtas likus 30–50 metrų iki jo važiuojant neapšviestu užmiesčio keliu 80–90 km/h greičiu (kai stabdymo kelias siekia apie70 metrų), tokio ilgio kelio neužtektų laiku sustabdyti automobilio. Degant tolimosioms šviesoms be atšvaito pėsčiasis pastebimas maždaug už 80–100 metrų, o su atšvaitu – maždaug už 300–400 metrų.

Lietuvos transporto saugos administracijos informacija

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.