Namo Naujienos

Pilietiškumas mokykloje: programa prasilenkia su realybe?

482
0
DALINTIS

LR švietimo ir mokslo ministerija kaip vieną iš svarbiausių dalykų į ugdymo programas įvedė ir pilietiškumo pagrindų mokymą. Tačiau kaip ir visus diskusijų keliančius mokomuosius dalykus, pilietinį ugdymą mokyklos integruoja labai skirtingai. Tai matyti ir pilietiškiausių jaunimo iniciatyvų konkursui „Tėvyne mūsų“ anketose: iš vienų mokyklų sulaukiama šimtų anketų, iš kitų – nieko. Apie susidariusią nevienalytę pilietinio ugdymo situaciją švietimo įstaigose savo nomonę turi ir Vilniaus kolegijos dėstytoja, buvusi Vilniaus licėjaus ir Valdorfo mokyklos mokytoja ElžbietaBanytė.

Mokinių pilietiškumas – iniciatyvių mokytojų rankose

„Pirmiausia reikėtų turėti omenyje, kad visgi ne mokykla, o tėvai formuoja pilietiškumo pagrindus. Mokykla gali tik pastiprinti. Visose mokyklose labai skirtinga situacija: tiek kalbant apie bendrąjį ugdymą, tiek išskiriant pilietinį ugdymą“, – sako E. Banytė.

Pilietinis ugdymas 5–10 klasėse integruojamas į kitas bendrojo ugdymo programas, o 9–10 klasėse mokomas kaip atskiras kursas. Vyresniems ir jaunesniems mokiniams sudaryti sąlygas mokytis pilietinio ugdymo gali pati mokykla.

Bendrojoje pilietinio ugdymo programoje pilietiškumas skirstomas į tris sritis: visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas, dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas visuomenėje, socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas. Šios kompetencijos įgyjamos skirtingose klasėse pagal jaunimo brandą.

„Bet visada turi atsirasti žmogus – mokytojas, kuris seks tomis gairėmis. Kitu atveju programa lieka rašytine. Pažįstu labai pilietiškų mokytojų ir mokinių, bet žinau ir atvejį, kai dėl direktorės įsitikinimų mokykloje nebuvo leista švęsti Sausio 13-osios“, – apibendrina E. Banytė.

Pilietinio ugdymo problema: žinios nepasiekia mokinių

2012 m. „Vilmorus“ atliktas tyrimas rodo, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai kelia klausimą dėl pilietinio ugdymo kokybės mokyklose. Mokiniai teigia gaunantys tik teorines žinias, o labiau norėtų domėtis aktualiais juos supančiais dalykais.

„Šiemet teko dalyvauti tikrinant studentų Konstitucijos egzaminą, liūdna, bet net teorinės žinios apie Konstituciją studentų nėra gerai įsisavintos. Rezultatai prasti, nes tokie dalykai mokykloje mokomi sausai, o universitete ar kolegijoje neatnaujinami“, – sako Vilniaus kolegijos dėstytoja.

Žvelgiant iš kitos perspektyvos, pilietinio ugdymo pagrindai praverčia prieštaringai vertiname lietuvių kalbos brandos egzamine. Jo metu neretai rašymo užduoties tema formuluojama pilietiškumo pagrindu.

Bet ir čia mokytoja, Konstitucijos egzamino vertintoja E. Banytė įžvelgia problemą: „Temos, formuluojamos literatūros pagrindu ir, sakyčiau, kad yra labai susijusios su tautiškumu, o ne su pilietiškumu plačiąja prasme“.

Pastaraisiais metais – teigiamas pilietinio ugdymo pokytis

To paties „Vilmorus“ atlikto tyrimo metu mokytojai teigė, kad daug pilietinės ugdymo veiklos yra susiję su aktyvia visuomenine veikla, taip skatinant moksleivius integruotis į bendruomenę. Moksleiviai teigė, jog tokios veiklos per maža ir įsitraukimas galėtų būti didesnis.

Praėjus šešeriems metams matyti teigiamas pokytis: daugelis konkursui „Tėvyne mūsų“ siunčiamų iniciatyvų yra susijusios su bendruomenės vienijimu. Ir ne mokytojai, o mokiniai patys aktyviai sugalvoja ir skatina tokią veiklą.

Jaunimas, aktyviai prisidedantis prie teigiamų aplinkos ir bendruomenės pokyčių, yra kviečiamas dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamame konkurse „Tėvyne mūsų“, registruojantis tinklalapyje www.tevynemusu.lt.

Informacija pasidalino komunikacijos agentūra „Idea prima“

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.