Namo Aktualijos

Skolinga likusi Marijampolės „Šviesos bokštų“ kūrėja: ar menas turi šlovinti partiją?

462
0
DALINTIS
„Šviesos bokštai“ Marijampolėje

Naujienų portalas 15 min pasakoja apie tai, kaip išskirtinės idėjos autorė liko skolinga bendradarbiavusiai įmonei, o Marijampolės savivaldybė, žadėjusi pagalbą, savo pažadų netesėjo ir, pasak menininkės, „neišlaikė kultūros egzamino“. 

„Tai buvo Valstybės šimtmetis, be to, Marijampolė pernai buvo Lietuvos kultūros sostine, o mano sukurta didžiulė šviesos instaliacija yra vienintelis vizualus meno kūrinys, kuris mieste liko ir pasibaigus kultūros sostinės metams.

Tačiau, nors ir buvo žadėta savivaldybės pagalba, likau skolinga 16 tūkstančių eurų ją montavusiai įmonei. Ji savo pinigus bando atgauti teisiniu keliu. Girdėjau liūdnai juokaujant: instaliacija nepatiko socialdemokratams“, – kalbėjo į bėdą patekusi Marijampolėje kurianti menininkė Jūratė Preikšienė.

Menininkės Jūratės Preikšienės sukurta ir įgyvendinta instaliacija „Šviesos bokštai“ netrukus po jos pristatymo visuomenei buvo vadinama profesionaliu ir išskirtiniu meno kūriniu.

Kultūros žinovus stebino ir tai, jog ambicingą bei techniškai sudėtingą projektą įgyvendino Marijampolė, taip pažymėdama kultūros sostinės vardo metus bei kilstelėdama miestą į aukštesnį lygį, neapsiribodama, kaip kiti mažesni miestai, tik įprasta erdvių puošyba.

Po iškilmingo pristatymo – skola

Ant vieno aukščiausių pastatų Marijampolėje sumontuoti šviesos bokštai, kurių kraštinės nušvito į viršų ryškėjančiomis LED juostomis, Marijampolėje iškilmingai pristatyti pernai, minint Valstybės atkūrimo šimtmetį.

Šviesos instaliacija simbolizuoja šviesą, kuri sklido prieš šimtmetį iš Sūduvos. Šviesos instaliacijos pristatymo proga Marijampolėje buvo surengtas ir lazerių šou.

„Šviesos bokštai“ įrengti ant stambaus pramoninio pastato stogo, o jie ir dabar matomi įvažiuojat į miestą iš visų pusių.

Nors apie tai, kad Marijampolėje kuriamas ambicingas meno kūrinys, kalbėta jau nuo 2017 metų, tačiau pasibaigus 2018-iesiems, kultūros sostinės metams, „Šviesos bokštų“ autorė liko su 16 tūkst. eurų skola, o nuo jos nusisuko ir pagalbą, anot kūrėjos, žadėjusi savivaldybė.

Apie šviesos bokštus galvojo ilgai

Lietuvos dailininkų sąjungai priklausančios J.Preikšienės darbus žino ne tik marijampoliečiai – menininkė yra surengusi parodas kituose miestuose, o 2016 metais jos kūriniai buvo pristatyti Kauno galerijoje „Meno parkas“.

Savo gimtajame mieste J.Preikšienė yra įkūrusi ir vadovauja vietos menininkų organizacijai „Žvilgsnis“. Būtent ši viešoji įstaiga ir ėmėsi ambicingo „Šviesos bokštų“ projekto.

Apie tai, kad nori ir gali sukurti išskirtinį meno kūrinį, kuris pagyvintų ir pramoninį miesto rajoną, savivaldybės valdininkams kūrėja pasakojo ne kartą, apie tai ji kalbėjosi ir su savivaldybės Kultūros skyriaus specialistais.

„Tai nebuvo to projekto aklas „stūmimas“. Jis tiesiog pribrendo – palaipsniui, nes vis ieškodavau galimų partnerių, techninių sprendimų. Jaučiau, kad turiu ir ryžto, ir jėgų tai daryti“, – 15min sakė menininkė.

Tai, kad menininkės idėja buvo išskirtinė, patvirtino ir techninių specialybių darbuotojai, o didžiausias iššūkis – septynių bokštų, kurių vienas yra nuo 8 iki 15 metrų, šviesos instaliaciją sumontuoti ant vieno didžiausių pastatų mieste.

Ramino, kad nepaliks bėdoje

Galiausiai kartu su miesto savivaldybe J.Preikšienė sutarė, kad ambicingą projektą reikia įgyvendinti. Juolab kad artėjo ir proga – Marijampolei suteiktas Lietuvos kultūros sostinės titulas, o tais pačiais metais minimas ir Lietuvos valstybės atkūrimas.

Iš rajono biudžeto savivaldybė J.Preikšienės įstaigai nevyriausybinei organizacijai „Žvilgsnis“ skyrė 15 tūkst. eurų, o Lietuvos kultūros taryba – 11 tūkst. eurų, nors, teikdama paraišką, kūrėja prašė 20 tūkst. eurų.

Viso „Šviesos bokštų“ sukūrimo ir įrengimo biudžetas – apie 50 tūkst. eurų. „Tikėjomės, jog likusią dalį pavyks surinkti iš rėmėjų“, – sakė kūrėja.

Gavusi mažesnį, nei buvo prašiusi, Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, bei nesulaukusi verslo paramos J.Preikšienė nuvyko į Marijampolės savivaldybę. Privačiame pokalbyje su miesto mero pavaduotoju Romualdu Makausku menininkė buvo dar kartą paskatinta užbaigti šį projektą.

„Man buvo pasakyta, kad bėdoje nepaliks. Žinoma, tai buvo tik pokalbis, jokių dokumentų neturiu“, – kalbėjo kūrėja.

Todėl menininkė toliau ėmėsi veiklos, vykdė projekto baigiamuosius darbus. Tai, anot jos, buvo titaniškas darbas – begalė leidimų, derinimų, be to – rėmėjų paieška. Jų, tiesa, buvo nedaug, mat verslininkai linkę labiau remti sportą, vaikus ar kitus labiau apčiuopiamus projektus.

„Bet aš dariau. Žinot, tai yra ilgas procesas, ir jei nedarysi, kol negausi visų pinigų, nieko ir nebus. Todėl imi ir darai. Nes taip jau yra, kad viskas vyksta kartu: ir kūrimas ir finansų paieškos“, – kalbėjo marijampolietė.

Tačiau baigus darbus ir po šviesos instaliacijos pristatymo tapo aišku, kad likusi nesumokėta suma už instaliacijos sumontavimą liks menininkės galvos skausmu.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/skolinga-likusi-marijampoles-sviesos-bokstu-kureja-ar-menas-turi-slovinti-partija-56-1098716?copied

Šaltinis: 15min.lt

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.