Namo Gyvenimas

Elektros sutrikimai ir užsikimšę vamzdžiai – dažniausios gyventojų problemos buityje

187
0
DALINTIS

Dažniausi komunaliniai nepatogumai, su kuriais susiduria Lietuvos gyventojai, yra kuriam laikui dingusi elektra ir užsikimšę nuotekų vamzdžiai. Bent kartą per metus su elektros tiekimo sutrikimais susiduria kas antras, o problemų su vamzdžiais turi kas penktas šalies gyventojas.

Tai atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, elektros sutrikimai kartą per metus arba dažniau kamuoja 47 proc. Lietuvos gyventojų, o suprastėjęs nuotekų sistemos pralaidumas – 18 proc.

Draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovės Dalios Strazdienės teigimu, apklausos rezultatai patvirtina, kad gyventojai ne tik susiduria su lokaliomis problemomis pačiame būste, bet ir kenčia nuo bendrų infrastruktūros sutrikimų.

Daugiau bėdų – regionuose

Komunalinės problemos aktualesnės regionuose – čia kiek daugiau gyventojų patiria nepatogumų buityje.

Apklausos duomenimis, miesteliuose ar kaimo tipo vietovėse elektra bent kartą per metus dingsta apie 53 proc. gyventojų, rajonų centruose – 48 proc., o didžiuosiuose miestuose – 42 proc. gyventojų. D. Strazdienės teigimu, negalima vienareikšmiškai teigti, jog būstuose elektros instaliacija yra nusidėvėjusi, todėl genda, neatlaiko elektros apkrovų – savo vaidmenį vaidina ir nenugalimos gamtos jėgos, ir bendra infrastruktūros būklė.

„Šaltuoju metų laiku dominuoja elektros įtampos svyravimai, dėl kurių genda stambūs namų prietaisai: šaldytuvai, televizoriai, katilai, net šildymo ar vėdinimo sistemos. Nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens fiksuojame dideles žaibo sukeltas žalas. Jei kyla audra ir nuverčiami elektros stulpai bei nutraukiami laidai, elektros tiekimas sutrinka šimtams ar tūkstančiams namų ūkių. Tai nėra lokalios bėdos, kurias galima lengvai išspręsti tiesiog gerai prižiūrint elektros instaliaciją savo būste, nors ir tai yra ne mažiau svarbu“, – sako D. Strazdienė.

Vidutinės žalos, patiriamos dėl elektros sistemų gedimų ar sutrikimų, siekia apie 600 eurų. Tačiau susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, nuostoliai gali tapti dar didesni. Didžiausias žalas sukelia nukentėjusi brangi namų technika, šildymo katilai, tačiau BTA praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai dėl elektros įtampos šuolio namuose sugedo visi – nuo smulkiausių iki stambiausių į elektros lizdą įjungtų prietaisų.

Tai, apie ką linkstama nutylėti – nuotekos

Pastaraisiais metais šalies didmiesčius skandinusios liūtys priminė, kad nuotekų sistema tokiais atvejais nesusidoroja su krūviu. Dirbtinėmis upėmis virtusios gatvės, užpiltos ir nepravažiuojamos sankryžos tampa tikru iššūkiu. Tai, kad kas penktas gyventojas asmeniškai susiduria su nuotekų problema, specialistų teigimu, rodo, kad ateityje nieko nedarant problemos tik gilės.

Apklausos duomenimis, problemos su nuotekomis vienodai didelės ir didmiesčiuose, ir regionuose – bent kartą per metus jų patiria 19 proc. gyvenančių kaimo gyvenvietėse ir 17 proc.  – didmiesčiuose.

„Nereikia pamiršti, kad senos statybos būstų dalis Lietuvoje yra didelė, nuo jų neatsiejama ir sena nuotekų sistema. Patys vamzdžiai gali būti nusidėvėję, o jei įrengti seniai – dar ir metaliniai, pažeisti korozijos, šiurkštūs, sulaikantys ir kaupiantys nešvarumus. Patarčiau šios problemos neignoruoti“, – sako BTA ekspertė.

Norint apsisaugoti nuo rūsių užpylimo, specialistė rekomenduoja įsirengti atbulinį vožtuvą, tinkamai prižiūrėti vamzdžius, nemesti į juos šiukšlių. Nuotekų vamzdžiai maksimaliai susidėvi per 40 metų, todėl praėjus šiam terminui patariama vamzdžius reguliariai patikrinti, o pastebėjus grėsmes inicijuoti jų keitimą.

Specialistės teigimu, natūralu, kad vamzdynų pralaidumas mažėja dėl kasdienės gyventojų veiklos, didžiąja dalimi dėl riebalų ir plaukų, patenkančių į kanalizaciją. Tačiau įvertinant vamzdžiams būdingą nešvarumų kaupimo faktorių, būtina periodiškai pasirūpinti jų profilaktika.

„Spinter tyrimai“ sausio 15-26 dienomis apklausė 1011 gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 75 metų.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ informacija

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.