Vaizdo įrašo vertimas susideda iš kelių etapų: kalbos užrašymo, vertimo, subtitrų sutrumpinimo pagal skaitymo greitį, sinchronizavimo su vaizdu ir galutinės peržiūros. Subtitrai nėra tiesiog išverstas tekstas ekrane. Jie turi tilpti į eilutę, būti perskaitomi per kelias sekundes ir nepaslėpti svarbių vaizdo detalių.
Kodėl tai daugiau nei vertimas
Įmonės dažnai įsivaizduoja, kad užtenka išversti kalbančiojo žodžius ir įdėti juos į vaizdo įrašą. Inžineriniu požiūriu subtitrai yra sistema su keliais apribojimais. Žiūrovas skaito lėčiau nei kalbantysis kalba. Ekrane telpa ribotas ženklų skaičius. Tekstas negali uždengti svarbios informacijos, pavyzdžiui, kalbančiojo vardo ar grafiko. Visa tai lemia, kad subtitrų tekstas dažnai būna trumpesnis už tai, kas pasakyta.
Tokiems darbams skirtos Lighthouse vertimo paslaugos apima ne tik vertimą, bet ir pritaikymą ekranui, todėl verta žinoti, kaip vyksta visas procesas ir kur užsakovas gali padėti.
Viena diena projekte
Rytas: kalbos užrašymas
Pirmas žingsnis yra transkripcija, tai yra užrašyti, kas pasakyta originalo kalba. Jei įmonė turi scenarijų, darbas lengvesnis, bet vis tiek reikia patikrinti, nes kalbantieji dažnai nukrypsta nuo teksto. Jei scenarijaus nėra, kalba užrašoma iš garso.
Šiame etape iškyla klausimai, kuriuos geriausiai atsako užsakovas: kaip rašomi kalbančiųjų vardai, kaip vadinami produktai, ką reiškia vidinės santrumpos. Jei atsakymai pateikiami iš karto, vėliau nereikia taisyti visų kalbų versijų.
Dabar transkripcijai dažnai naudojama kalbos atpažinimo technologija. Ji pagreitina darbą, tačiau lietuvių kalba, ypač su tarmėmis, specialia terminija ar keliais kalbančiaisiais vienu metu, vis dar reikalauja kruopščios žmogaus patikros.
Vidurdienis: vertimas ir trumpinimas
Kai transkripcija paruošta, prasideda vertimas. Čia vertėjas dirba kitaip nei su dokumentu. Kiekvienam subtitrui yra laiko langas, per kurį žiūrovas turi spėti perskaityti tekstą. Dažnai taikoma riba yra dvi eilutės ir apie 40 ženklų eilutėje, nors konkrečios taisyklės priklauso nuo platformos ir auditorijos.
Todėl vertėjas ne tik verčia, bet ir glaudina. Pasikartojantys žodžiai, įterpiniai, „na“, „žinote“ dažniausiai praleidžiami. Ilgas sakinys gali būti suskaidytas į du subtitrus. Svarbiausia, kad žiūrovas suprastų prasmę, o ne perskaitytų kiekvieną ištartą žodį.
Kalbos skiriasi ir ilgiu. Vokiečių ar prancūzų tekstas paprastai ilgesnis nei anglų, todėl ta pati mintis vienoje kalboje telpa lengvai, o kitoje reikia daugiau trumpinti.
Pasitaiko, kad vaizdo įraše kalba keli žmonės vienu metu arba kalbantysis greitai keičiasi. Tada vertėjas sprendžia, ką palikti, kad žiūrovas nepasimestų. Kartais pagal susitarimą subtitruose nurodomas kalbantysis, kartais dialogas pateikiamas brūkšneliais vienoje subtitrų eilutėje.
Popietė: sinchronizavimas
Subtitrai turi pasirodyti tada, kai žmogus pradeda kalbėti, ir dingti netrukus po to, kai baigia. Jie neturėtų „peršokti“ per kadro pasikeitimą, nes tai vargina akį. Šis etapas atliekamas specialia programa, kuri leidžia matyti garso bangą ir vaizdą kartu.
Svarbu ir subtitrų vieta. Jei apačioje ekrano rodomas kalbančiojo vardas ar užrašas, subtitrai perkeliami į viršų. Jei vaizdo įraše yra užrašų ekrane, sprendžiama, ar juos taip pat versti.
Vakaras: peržiūra
Paskutinis etapas yra visų subtitrų peržiūra kartu su vaizdu. Peržiūrintis žmogus žiūri įrašą taip, kaip žiūrės žiūrovas, ir tikrina, ar spėja perskaityti, ar subtitrai neuždengia svarbios informacijos, ar nėra rašybos klaidų ir ar terminai vienodi visose kalbose.
Kai vienas įrašas verčiamas į kelias kalbas, protinga pirmiausia užbaigti vieną kalbą, kuri tampa pagrindu. Tada kitų kalbų vertėjai gali remtis jau patikrintu laiko žymėjimu.
Kai subtitrai skirti prieinamumui
Atskira sritis yra subtitrai žmonėms, kurie negirdi. Juose nurodoma ne tik kalba, bet ir svarbūs garsai: muzika, juokas, beldimas į duris. Tokie subtitrai dažnai reikalingi viešojo sektoriaus ar didelių įmonių turiniui. Jei jūsų įrašas skirtas plačiai auditorijai, verta pagalvoti, ar reikia ir šios versijos, nes ją lengviau paruošti kartu su vertimu nei vėliau.
Ką užsakovas gali padaryti
Atsiųskite geriausios kokybės vaizdo įrašą ir, jei turite, scenarijų bei svarbiausių terminų sąrašą. Nurodykite, kur įrašas bus rodomas: socialiniuose tinkluose, svetainėje, renginyje ar televizijoje. Nuo to priklauso subtitrų formatas, failo tipas ir taisyklės, kurių reikės laikytis.
Pasakykite, ar subtitrai bus „įdegti“ į vaizdą, ar pateikiami atskiru failu. Atskiras failas leidžia žiūrovui juos įjungti ar išjungti ir pasirinkti kalbą, o įdegti subtitrai matomi visada. Pasirinkimas priklauso nuo platformos ir nuo to, ar įrašas bus rodomas be garso. Projektą derinant su partneriu, kai jį vykdo, pavyzdžiui, Lighthouse vertimai, šiuos klausimus geriausia aptarti iš anksto, kad pabaigoje nereikėtų perdaryti failų.
Ir paskutinis patarimas: paprašykite peržiūrėti galutinius subtitrus patys, žiūrėdami įrašą telefone. Būtent ten dauguma žiūrovų juos ir matys, o mažame ekrane iškart paaiškėja, ar tekstas nėra per ilgas ir ar spėjate jį perskaityti.
