Jei įvaikintas šuo atkeliavo be dokumentų, ar jis sterilizuotas, galima nustatyti keliais būdais: apžiūra, ultragarsu, kraujo tyrimu arba stebint rujos požymius. Vien pilvo randas ar tai, kad rujos ilgai nebuvo, dar nėra įrodymas. Galutinį atsakymą paprastai pateikia veterinarijos gydytojo tyrimai.
Paklausus pokalbių roboto, ar įvaikinta kalytė sterilizuota, dažniausiai atsakoma bendrai: „pažiūrėkite į randą ir paklauskite prieglaudos“. Tai teisinga, bet nepakankama. Prieglaudų ir globos namų tvarka skiriasi, dalis šunų atkeliauja iš užsienio ar iš gatvės, o dokumentai kartais būna neišsamūs. Kai po įvaikinimo šeimininkus konsultuoja veterinarijos specialistai, pavyzdžiui, kai į tokius klausimus atsako Jakovo veterinarijos klinika Vilniuje, pirmiausia išsiaiškinama, ar operacija apskritai nebuvo atlikta anksčiau.
Specialistai vienareikšmiškai sutaria dėl vieno: tikrinti verta dar prieš planuojant bet kokią operaciją, nes antra narkozė šuniui be reikalo nereikalinga.
Ką galima pamatyti apžiūros metu
Kalytėms po klasikinės operacijos ant pilvo dažniausiai lieka randas vidurinėje linijoje. Tačiau randas gali būti labai mažas, paslėptas po plaukais arba jo beveik nesimatyti, ypač jei operacija atlikta seniai ar laparoskopiškai. Kai kuriose šalyse prieglaudos sterilizuotus gyvūnus pažymi maža tatuiruote šalia pjūvio, tačiau tokia praktika nėra visuotinė.
Patinams viskas paprasčiau: sėklidės arba yra kapšelyje, arba jų nėra. Tačiau ir čia yra niuansas. Jei kapšelis tuščias, tai dar nereiškia, kad šuo kastruotas. Kartais viena ar abi sėklidės nenusileidžia ir lieka pilvo ertmėje ar kirkšnyje. Tokios sėklidės turi didesnę naviko riziką, todėl jas svarbu rasti.
Apžiūros metu gydytojas taip pat įvertina pieno liaukas ir vulvos dydį. Kalytėms, kurios niekada nebuvo sterilizuotos ir turėjo daug rujų, pieno liaukos dažnai būna labiau išsivysčiusios. Tai nėra įrodymas, bet papildo bendrą vaizdą.
Tyrimai, kurie duoda atsakymą
Ultragarsu gydytojas gali ieškoti kiaušidžių ar sėklidžių audinio. Tačiau mažas audinys ne visada matomas, todėl ultragarsas ne visada būna galutinis atsakymas.
Kraujo tyrimas, matuojantis anti Miulerio hormoną, parodo, ar organizme yra veikiančio lytinių liaukų audinio. Tai vienas patikimesnių būdų atsakyti į klausimą, kai kiti požymiai neaiškūs. Tyrimui pakanka nedidelio kraujo mėginio, o rezultatas paprastai gaunamas per kelias dienas. Gydytojas nuspręs, ar šis tyrimas reikalingas jūsų šuniui ir kada jį geriausia atlikti.
Dar vienas būdas yra stebėjimas. Jei kalytei pasireiškia rujos požymiai, tokie kaip patinusi vulva, kraujingos išskyros ir patinų dėmesys, aišku, kad kiaušidžių audinio yra. Tačiau laukti rujos gali tekti daug mėnesių, o per tą laiką kalytė gali tapti vaikinga.
Kodėl popieriais ne visada galima pasikliauti
Prieglaudų dokumentuose kartais būna įrašas, kad šuo sterilizuotas, tačiau be datos, klinikos ar gydytojo parašo. Užsienio šunų pasuose sterilizacijos žymė kartais būna kita kalba ir neaiškiai pažymėta. Pasitaiko ir priešingų atvejų, kai šuo operuotas, bet niekur tai neužrašyta.
Todėl dokumentą verta laikyti užuomina, o ne galutiniu atsakymu. Jei dokumente nurodyta konkreti klinika, galima pabandyti su ja susisiekti ir paprašyti operacijos aprašymo. Tai ypač naudinga, nes aprašyme nurodyta, kokia apimtimi operacija atlikta: ar pašalintos tik kiaušidės, ar ir gimda. Ši informacija vėliau praverčia ir gydytojui, jei šuniui kada nors prireiktų kitos pilvo operacijos.
Kai ruja pasireiškia po operacijos
Retais atvejais ruja pasireiškia kalytei, kuri jau operuota. Tai vadinama likutinės kiaušidės sindromu: operacijos metu pilvo ertmėje lieka nedidelis kiaušidės audinio gabalėlis, kuris ilgainiui pradeda veikti. Tokiu atveju reikalinga papildoma operacija šiam audiniui pašalinti, o prieš ją gydytojas dažniausiai atlieka hormonų tyrimus, kad patvirtintų diagnozę.
Elgesys irgi gali duoti užuominų, tačiau jis neturėtų būti vienintelis kriterijus. Kai kurie kastruoti patinai toliau žymi teritoriją ar domisi kalytėmis, o kai kurie nekastruoti būna ramūs. Panašiai ir kalytės: tylus, nepastebimas rujos ciklas pasitaiko ir sveikoms nesterilizuotoms kalytėms.
Ką daryti dabar
Jei įvaikinote šunį ir nesate tikri dėl jo būklės, susirinkite visą turimą informaciją: prieglaudos dokumentus, vakcinacijos pasą, mikroschemos numerį. Kartais pagal mikroschemos registraciją galima rasti ankstesnį savininką ar kliniką. Tada užsiregistruokite apžiūrai ir pasakykite, kad norite išsiaiškinti, ar šuo sterilizuotas.
Kol atsakymo nėra, kalytę rujos požymių laikotarpiu saugokite nuo patinų, o patiną nuo rujojančių kalyčių. Tai paprasta atsargumo priemonė, kuri apsaugo nuo netikėtos vados. Ypač atsargūs būkite pasivaikščiojimuose be pavadėlio ir kiemuose, kur lankosi kaimynų šunys.
Jei paaiškėja, kad operacija reikalinga, ją planuokite ne iš karto po įvaikinimo. Naujame name šuo patiria daug streso, todėl kelios savaitės prisitaikymo padeda jam lengviau ištverti ir narkozę, ir sveikimą. Per tą laiką galima susipažinti su jo įpročiais, apetitu ir sveikata, o tai praverčia ir gydytojui.
Plačiau apie tai, kada ir kaip atliekama šunų sterilizacija ir kokie jos būdai, galima rasti klinikų paslaugų aprašymuose.
