Aplinkosauginių problemų akivaizdoje, žmonės vis dažniau svarsto, kaip sumažinti savo ekologinį pėdsaką ne tik gyvenime, bet ir po mirties. Ekologiškos arba „žaliosios” laidotuvės – auganti tendencija visame pasaulyje, pamažu pasiekianti ir Lietuvą. Šis judėjimas siekia sumažinti tradicinių laidojimo praktikų poveikį aplinkai, kartu išsaugant orų atsisveikinimą su artimaisiais.
Kas yra ekologiškos laidotuvės?
Ekologiškos laidotuvės apima įvairias praktikas, kurios mažina neigiamą poveikį aplinkai. Jų tikslas – sumažinti cheminių medžiagų naudojimą, energijos suvartojimą ir išteklių švaistymą laidojimo procese.
„Mūsų klientų sąmoningumas aplinkosaugos klausimais auga, – teigia Jonas Petraitis, laidojimo paslaugos Vilniuje konsultantas. – Žmonės vis dažniau domisi alternatyvomis, kurios būtų mažiau kenksmingos aplinkai, bet kartu leistų išreikšti pagarbą mirusiajam.”
Tradicinio laidojimo problemos
Tradicinis laidojimas ir kremacija sukelia nemažai aplinkosauginių iššūkių:
Balzamavimas
Balzamavimo skysčiuose dažnai naudojamas formaldehidas – toksiškas junginys, kuris gali patekti į dirvožemį ir gruntinius vandenis. Vieno kūno balzamavimui paprastai sunaudojama apie 3-4 litrai šios cheminės medžiagos.
Tradiciniai karstai
Tradiciniai karstai dažnai gaminami iš medienos, padengtos lakais, dažais ir klijais, kurie lėtai skaidosi ir išskiria toksines medžiagas. Be to, egzotiškos medienos rūšys, kartais naudojamos prabangių karstų gamybai, prisideda prie miškų nykimo.
Kremacija
Nors kremacija dažnai laikoma ekologiškesne alternatyva tradiciniam laidojimui, ji taip pat turi aplinkosauginių trūkumų. Kremacijai reikia daug energijos, o procesas išskiria į atmosferą anglies dioksidą ir kitus teršalus.
Ekologiškos alternatyvos
Natūralus laidojimas
Natūralus laidojimas vyksta be balzamavimo, naudojant biologiškai skaidžius karstus ar įkapes. Kūnas laidojamas nedideliame gylyje, kad natūralūs skaidymosi procesai vyktų greičiau ir efektyviau.
„Natūralus laidojimas leidžia kūnui tapti žemės dalimi, – aiškina aplinkosaugos specialistė Ieva Kazlauskienė. – Tai užbaigtas ciklas, kai fizinis kūnas grąžinamas gamtai ir tampa naujo gyvenimo šaltiniu.”
Ekologiški karstai ir urnos
Rinkoje daugėja biologiškai skaidomų karstų ir urnų, pagamintų iš tokių medžiagų kaip:
- Neapdorota mediena be klijų ir dažų
- Bambukas
- Vytelės
- Presuota kartoninė masė
- Jūrų žolės
- Druskos (urnoms, skirtoms išberti pelenus į jūrą)
Lietuvoje tokių produktų pasiūla dar ribota, tačiau auganti.
Skaidymas vandeniu
Skaidymas vandeniu, dar vadinamas akvamatija arba biokremacija, yra procesas, kai kūnas suskaidomas naudojant šarminį tirpalą ir šiltą vandenį. Šis metodas sunaudoja mažiau energijos nei kremacija ir neskleidžia į aplinką kenksmingų dujų.
Nors ši technologija Lietuvoje dar nėra prieinama, kai kurios Europos šalys jau legalizavo šį metodą kaip ekologiškesnę kremacijos alternatyvą.
Promesija
Promesija – tai inovatyvus metodas, kai kūnas užšaldomas skystu azotu, po to vibruojant suskaidomas į smulkias daleles. Šios dalelės tada džiovinamos vakuume, pašalinami metaliniai elementai, o likę organiniai milteliai gali būti palaidoti nedideliame gylyje, kur greitai virsta kompostu.
Ši technologija dar nėra plačiai prieinama, tačiau jau sukurta ir laukia platesnio pritaikymo.
Žaliosios kapinės
Žaliosios arba miško kapinės – tai specialiai įrengtos teritorijos, kuriose skatinamas natūralus laidojimas. Jose nėra tradicinių antkapių ar betoninių plokščių, o vietoj to sodinami medžiai ar vietinės gėlės, žyminčios kapų vietas.
Tokiose kapinėse nenaudojami pesticidai ar trąšos vejai prižiūrėti, o lankytojams dažnai draudžiama nešti plastikines gėles ar žvakes.
Ekologiškų laidotuvių situacija Lietuvoje
Nors ekologiškos laidotuvės Lietuvoje dar nėra taip paplitusios kaip Skandinavijos šalyse ar Jungtinėje Karalystėje, susidomėjimas šiomis alternatyvomis auga.
„Pastebime, kad ypač jaunesnės kartos žmonės domisi ekologiškomis laidojimo alternatyvomis, – pasakoja Vilniaus krematoriume dirbanti Greta Lukšaitė. – Tačiau dažnai susiduriame su iššūkiais dėl riboto teisinių galimybių ir infrastruktūros.”
Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys laidojimą, nėra pritaikyti daugeliui ekologiško laidojimo aspektų. Pavyzdžiui, nėra aiškių taisyklių dėl natūralaus laidojimo ar specialiai tam skirtų kapinių.
Ekologiško laidojimo kaštai
Vienas dažniausių mitų – kad ekologiškos laidotuvės yra brangesnės. Iš tiesų, atsisakant balzamavimo, prabangių karstų ir kitų tradicinių elementų, laidotuvių išlaidos gali būti net mažesnės.
„Biologiškai skaidūs karstai paprastai kainuoja mažiau nei tradiciniai, ypač tie, kurie pagaminti iš brangios medienos, – teigia laidojimo paslaugų ekspertas Tadas Jankauskas. – Be to, atsisakant balzamavimo ir kitų cheminių apdorojimų, taip pat galima sumažinti išlaidas.”
Tačiau kai kurios naujos technologijos, tokios kaip skaidymas vandeniu ar promesija, kol kas gali būti brangesnės dėl jų ribotos prieinamumos.
Ekologiškų laidotuvių planavimas
Jei domitės ekologiškomis laidotuvėmis, štai keletas veiksmų, kuriuos galite atlikti jau dabar:
- Užrašykite savo pageidavimus. Palikite aiškius nurodymus artimiesiems apie savo laidotuvių pageidavimus.
- Pasiteiraukite laidojimo namų apie ekologiškas alternatyvas. Kai kurie laidojimo namai jau siūlo ekologiškesnius karstus ar atsisakymą nuo balzamavimo.
- Apsvarstykite alternatyvias atminimo formas. Vietoj tradicinių gėlių puokščių, kurios greitai nuvysta, galima prašyti aukoti aplinkosaugos organizacijoms arba sodinti medžius mirusiojo atminimui.
- Domėkitės vietiniais teisės aktais. Išsiaiškinkite, kokie laidojimo būdai legalūs jūsų savivaldybėje ir kokių leidimų gali prireikti.
Kultūriniai ir religiniai aspektai
Pereiti prie ekologiškesnių laidojimo praktikų nereikalauja atsisakyti religinių ar kultūrinių tradicijų. Daugelis religijų iš tiesų palaiko paprastą ir natūralų požiūrį į mirtį ir laidojimą.
„Katalikybėje tradiciškai laikomasi principo ‘dulkė esi ir į dulkę pavirsi’, – paaiškina kunigas Antanas Saulaitis. – Natūralus kūno grįžimas į žemę neprieštarauja katalikų tikėjimo principams.”
Panašiai ir kitose religijose – judaizme tradiciškai vengiama balzamavimo ir naudojami paprasti mediniai karstai, o islame taip pat skatinamas paprastas laidojimas be karsto.
Naujos skaitmeninės atminimo formos
Ekologiškų laidotuvių koncepcija apima ne tik fizinį laidojimą, bet ir naujus būdus išsaugoti mirusiojo atminimą. Vietoj tradicinių antkapių, kuriems reikia daug išteklių, vis populiaresnės tampa skaitmeninės atminimo formos:
- Virtualios atminimo svetainės
- QR kodai, kurie gali būti pritvirtinti prie medžio ar nedidelio akmens ir nukreipia į skaitmeninį mirusiojo atminimo puslapį
- Bendruomeniniai sodai ar miškai, pasodinti mirusiųjų atminimui
„Skaitmeninės atminimo formos leidžia išsaugoti daug turtingesnį mirusiojo gyvenimo paveikslą, nei tradicinis antkapis, – teigia informacinių technologijų specialistas Darius Povilaitis. – Nuotraukos, vaizdo įrašai, prisiminimai ir netgi muzika gali būti prieinama visiems, norintiems pagerbti mirusiojo atminimą.”
Ekologiškos laidotuvės pasaulyje
Ekologiškos laidotuvės sparčiai populiarėja visame pasaulyje:
- Jungtinėje Karalystėje jau veikia per 300 „žaliųjų” kapinių
- Švedijoje ir Suomijoje biologiškai skaidūs karstai tampa norma, o ne išimtimi
- JAV jau legalizuotas naujas metodas – žmogaus kompostavimas, kai kūnas paverčiamas derlinga žeme
- Nyderlanduose eksperimentuojama su grybų „kostiumais”, kurie padeda greičiau suskaidyti kūną ir neutralizuoti toksinus
Lietuvoje šios tendencijos dar tik pradeda įsitvirtinti, tačiau aplinkosauginis sąmoningumas auga, todėl tikėtina, kad ekologiškos laidotuvės taps vis labiau prieinamos ir populiarios.
Ekologiško laidojimo ateitis
Moksliniai tyrimai ir technologinės inovacijos toliau plėtoja ekologiško laidojimo galimybes. Kai kurios perspektyvios kryptys:
- Miceliumo technologijos – specialūs grybų preparatai, padedantys greičiau ir švariau suskaidyti organinius likučius
- Biodegradavimo akseleratoriai – medžiagos, pagreitinančios natūralų skaidymosi procesą ir neutralizuojančios potencialius toksinus
- Jūrų kapinės – specialūs rifai, sukurti iš ekologiškų urnų su pelenais, kurie tampa naujais namais jūrų gyvūnams
„Technologijos leidžia mums peržiūrėti tradicinius laidojimo būdus ir sukurti naujas galimybes, labiau suderinamas su mūsų troškimu saugoti planetą, – teigia aplinkosaugos technologijų inovatorius Martynas Vaitkus. – Ateityje tikimės matyti dar daugiau ekologiškų ir tuo pačiu metu orių būdų atsisveikinti su artimaisiais.”
Išvados
Ekologiškos laidotuvės atspindi platesnį visuomenės poslinkį link tvaresnio gyvenimo būdo, kuris apima visą gyvenimo ciklą – nuo gimimo iki mirties. Nors Lietuvoje dar tik pradedama domėtis šiomis alternatyvomis, tikėtina, kad artimiausioje ateityje turėsime daugiau galimybių rinktis aplinkai draugiškesnius laidojimo būdus.
„Rūpinimasis aplinka neturėtų baigtis su mūsų gyvenimu, – apibendrina aplinkosaugininkė Vaida Lukienė. – Ekologiškos laidotuvės – tai paskutinė dovana mūsų planetai ir būsimoms kartoms.”
Tvaresnės laidojimo praktikos leidžia mums atsisveikinti su artimaisiais oriai ir pagarbiai, kartu paliekant šviesesnį ekologinį palikimą ateities kartoms.
