Namo Naujienos

Mažmeninės prekybos vietose ir dabar galima prekiauti maisto papildais, vitaminais, tvarsliava

914
0
DALINTIS

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį į viešoje erdvėje pasirodžiusias  klaidinančias publikacijas apie tai, kad esą dabar degalinės pradėsiančios prekiauti „vaistinių prekėmis“. Tai nėra teisingas teiginys, o veikiau klaidinanti informacija, galimai pagrįsta neteisinga rengiamo Farmacijos įstatymo pataisos projekto interpretacija.

SAM pabrėžia, kad degalinės, kiti mažmeninės prekybos tinklai galėjo iki šiol ir gali toliau prekiauti maisto papildais, medicinos prietaisais, tvarsliava (straipsniuose spaudoje tai apibendrinama terminu „vaistinių prekės“).

Pagal galiojančią tvarką dabar yra ribojama tik mažmeninė prekyba vaistais. Vaistais galima prekiauti tik vaistinėse. Vaistinėse taip pat leidžiama prekiauti vaistinių prekėmis: maisto papildais, medicinos prietaisais ir kitais produktais, skirtais gyventojų sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui,  ligų prevencijai, taip pat asmens higienai ir kūno priežiūrai skirtomis prekėmis. Tačiau vaistinėse negalima parduoti prekių, kurios nėra skirtos gyventojų sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, ligų prevencijai.

Prekėmis, kurios nėra vaistai (pleistrai, tvarsliava, maisto papildai (įskaitant ir vitaminus), galėjo ir dabar gali prekiauti įvairios parduotuvės, įskaitant ir degalines. Plėsti prekių asortimentą –  kiekvienos prekybos įmonės vidaus politikos reikalas. Jei įmonė nori prekiauti maisto papildais, ji turi turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (tai taikoma ir vaistinėms).

Taip pat SAM informuoja, kad  numatoma leisti parduoti nereceptinius vaistus, įtrauktus į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, kitose mažmeninės prekybos vietose. Šiuo metu dar derinama kokios parduotuvės galėtų prekiauti nereceptiniais vaistais, svarstomos ir kitos detalės, pavyzdžiui, kokias sąlygas turėtų atitikti vaistų pardavimo vietos, kad tokia prekyba ne vaistinėje būtų saugi.

Lietuva ne vienintelė, siekianti įdiegti tokią praktiką. Yra ne viena ES šalis, kurioje leidžiama parduoti nereceptinius vaistus ne vaistinėje. ES šalys yra nusistačiusios skirtingus reikalavimus. Pavyzdžiui, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose yra nustatytas konkretus nereceptinių vaistų sąrašas. Tai augaliniai vaistiniai preparatai, homeopatiniai vaistiniai preparatai, nereceptiniai vaistiniai preparatai nuo kosulio, kuriuos leidžiama parduoti ne tik vaistinėse.

Kontrolės mechanizmus valstybės nustato, siekdamos užtikrinti, kad būtų parduodami tik kokybiški ir saugūs vaistai.

SAM informacija

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.