Namo Naujienos

Kraujasiurbiai ramybės neduoda ir miestuose

593
0
DALINTIS

Pavasariški orai ne vieną išvilioja daugiau laiko praleisti gamtoje. Tačiau per daug atsipalaiduoti ir budrumo prarasti nereikėtų – ne tik miškuose, bet ir miesto parkuose ar skveruose mūsų tyko pavojingos erkės.

Erkių užkrėstumas skiriasi

Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pabrėžė, kad daugiausiai problemų pridaro erkės. Jos atbunda labai anksti, vos kiek pakyla oro temperatūra, o laikantis geriems orams rudenį „užmiega“ vis vėliau.
„Erkės yra labai išplitusios. Šie voragyviai gali tykoti visur, kur tik yra žolė, augalai. Taigi – ne tik miškuose ir pamiškėse, bet ir miestų parkuose, skvereliuose, kitose vietose, kur esama žalumos. Tačiau šių parazitų užkrėstumas yra mozaikiškas ir atskirose vietovėse gali labai skirtis“, – aiškino infektologas.
Profesorius priminė, kad šie kraujasiurbiai platina dvi pavojingas ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

Į pagalbą – repelentai 

Laimo ligos atvejų šalyje vis daugėja – pernai ja užsikrėtė daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių. Deja, efektyvių būdų apsisaugoti nuo jos kol kas nėra.

„Gerai, jei Laimo liga diagnozuojama pirmos stadijos, tada ją galima sėkmingai išgydyti. Kitu atveju ligoniui padėti tampa sudėtinga. Todėl esant bent menkiausiam įtarimui, kad buvo įsisegusi erkė, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris maždaug po 3–4 savaičių, kada organizme jau bus atsiradę antikūnų, nusiųstų atlikti serologinį tyrimą“, – kalbėjo gydytojas.

Saugantis erkių specialistas patarė rinktis tinkamą aprangą leidžiant laiką gamtoje, naudoti specialias parazitus atbaidančias priemones – repelentus, kurių galima įsigyti vaistinėse. Taip pat – nepamiršti kas kelias valandas atidžiai apžiūrėti kūną, grįžus namo kruopščiai išsišukuoti plaukus, išsimaudyti.

Simptomai gali apgauti

Laiku užbėgti už akių erkiniam encefalitui padeda vakcina.
„Labai svarbu, kad visuomenė suprastų šios ligos pavojų ir tai, kad efektyviausia priemonė nuo jos apsisaugoti – skiepai. Gaila, kad žmonės nenori investuoti į savo sveikatą, tiki ne profilaktika, bet tablete. Tačiau egzistuoja tik simptominis erkinio encefalito gydymas“, – sakė A.Laiškonis.

Gydytojas paaiškino, kad yra kelios šios ligos formos ir dažnai pasireiškus bendrai infekcinei, kurios simptomai panašūs į gripo, žmonės nė neįtaria sergą.

„Problema ta, kad neretai žmogus net nežino, kad jam įkando erkė. Taip būna įsisegus nimfai arba lervai, t.y. dar nesubrendusiai erkei. Net penkiasdešimt procentų susirgusiųjų nėra pastebėję įsisiurbusio parazito“, – pastebėjo profesorius.

Net 30 proc. visų erkių sukeliamų encefalitų palieka pėdsaką – vienokio ar kitokio lygio invalidumą. Gali pasireikšti stipresnės (paralyžius, parezė) ar silpnesnės (kognityviniai sutrikimai, sutrikusi orientacija, nemiga, bendras nuovargis) formos neįgalumas.

„Taigi taip užkraunama ir papildoma finansinė našta valstybei. To galima būtų išvengti laiku investavus į efektyvią profilaktiką“, – pabrėžė gydytojas.

Uodai sukelia alergiją

Ne tokie pavojingi, bet daug įkyresni ramybės drumstėjai leidžiant laiką gamtoje – uodai.

„Jų populiacijos mūsų šalyje gana didelės, nes turime daug apleistų, nedirbamų žemių, kur puikios sąlygos šiems vabzdžiams veistis ir daugintis. Dėl to daugėja ir uodų įkandimams jautrių žmonių“, – aiškino A.Laiškonis.

Jis pastebėjo, kad nors uodai neperneša sunkių ligų, gali sukelti stiprias alergines reakcijas. „Tai ypač pavojinga vaikams, kūdikiams, kai paliekami lauke ilgesnį laiką. Jų imuninė sistema nesusiformavusi ir gali labai audringai sureaguoti“, – įspėjo gydytojas.

Uodams laikinai atbaidyti vaistinėse galima įsigyti specialių tepalų, losjonų. Ypač vabzdžiams nepatinka pelargonijų, gvazdikėlių kvapas. Galima naudoti ir namines priemones, eterinius aliejus. Uodų antpuolį gali sumažinti įvairūs citrusiniai aliejai, tinka kedro, eukalipto, terpentino kvapai.

Tarp kitko

Tinkamiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito – žiema. Norintiems pasiskiepyti nuo erkinio encefalito vėlesniu metu, pavasarį, tenka taikyti pagreitinto skiepijimo schemą. Tuomet dozės įskiepijamos žymiai greičiau ir reikia papildomos trečios vakcinos tais pačiais skiepijimo metais bei dar vienos dozės antraisiais metais.

Specifinis Laimo ligos požymis – migruojanti eritema. Tai – neskausmingas odos paraudimas, ribotas ryškiu kraštu. Jo dydis dažniausiai būna daugiau kaip 5 cm, bet gali siekti net 70 cm. Paprastai pradžioje eritemos skersmuo didėja vėliau ji tampa žiedo formos, kraštas dar labiau ryškėja, tampa raudonos ar violetinės spalvos. Vidurys pradeda blykšti. Gali varginti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų skausmai.

Aigustė Tavoraitė

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.