Namo Aktualijos

Tie mergelės, atsiprašau, Premjero pažadai*…

1078
6
DALINTIS

Beveik prieš mėnesį rašėme, kaip lankydamasis Vilkaviškyje premjeras Saulius Skvernelis rodė susirūpinimą surūdijusiais kuolais, vietoje kurių jau seniai turėjo stovėti šio miesto sporto kompleksas, tačiau rajono valdžia sugebėdavo tik įsisavinti gautas lėšas ir vis tolyn nustumdavo vilkaviškiečių viltis. Vizito metu, kaip informavo savivaldybės administracija, apžiūrėjus pastato būklę, premjerui buvo pristatytas jau paruoštas būsimos sporto salės projektas ir teirautasi apie galimybę artimiausiu metu gauti finansavimą jam įgyvendinti. Ministras Pirmininkas, prašydamas pažadėti, kad į būsimą sporto salę atvyks sportuoti visi Vilkaviškio rajono mokiniai ir kad ji niekada nebus tuščia, davė viltį, kad finansavimas projektui bus suteiktas.

Nebe pirmą kartą girdėdama tokias tuščias kalbas, redakcija paprašė konkretesnio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio komentaro, ką jis mano apie Vilkaviškio miesto sporto kompleksą, ar turi kokių planų, ar gali rajonas sulaukti investicijų į šį kompleksą ir kaip, jo nuomone, būtų tikslinga jas panaudoti – statyti visiškai naują sporto kompleksą ar renovuoti senųjų statybų griuvenas ir pritaikyti prie jų?

Deja, kaip paaiškėjo iš premjero patarėjo Tomo Beržinsko atsiųsto atsakymo, premjeras konkrečios vizijos neturi, jis tik jau kaip apsikūlęs politikas žino – reikia pažadėti: „Šiandien galiu pasakyti tiek, kad: premjero nuomone, miesto sporto komplekso poreikis Vilkaviškiui yra aiškus bei akivaizdus, todėl bus ieškoma finansinių galimybių šio objekto pilnam įrengimui. Kalbėti apie konkrečius terminus ar sumas šiandien dar būtų ankstoka, tačiau principinė nuostata yra tokia. Premjero manymu, objekto statybos turėtų būti finansuojamos pagal parengtą projektą. Su Seimo nariu Kęstučiu Smirnovu sutarta dėti bendras pastangas tam, kad tiek finansavimo, tiek ir konkrečių darbų pradžios klausimai būtų išspręsti optimaliais įmanomais tempais.“

Ar tikslinga laikyti ir gaivinti surūdijusius kuolus, kurie prarijo jau kelis milijonus, o gal ekonomiškai naudingiau statyti visiškai naują statinį, sužinoti iš premjero taip ir nepavyko. Matyt, vėl bus pasikliauta tuo, kas vietinei valdžiai naudingiau. Vėl bus nauji projektai, nauji pinigai.

Džiugu nors tiek, kad premjeras pamatė, jog Vilkaviškiui reikia sporto komplekso ir ketina dėti pastangas. Tačiau pažadus, kiek pamename, girdime jau ne vienerius metus…

Pažadais maitinama valstybė

Na, ką gi, jeigu pavyks gauti pinigų, darbai prasidės prieš Prezidento ar Seimo rinkimus, jei nepavyks – ne jų kaltė – nepavyko gauti finansavimo. Tokių ir panašių pažadų girdime praktiškai nuo visų Vyriausybių ir Seimų darbo pradžios, ne išimtis ir ši valdžia. Čia galima prisiminti ir liūdną istoriją su Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos renovacija, kai buvusi valdžia prieš rinkimus žadėjo, jog būsima valdžia skirs 3,5 milijonų eurų, o dabar savivaldybė turi mokėti skolas…

Jeigu iš valdžios pažadų būtų galima ką nors pastatyti, tai Lietuvoje tikriausiai kiekviename mieste jau seniai po koncertų ir sporto rūmus stovėtų, o keliai granitu išgrįsti būtų.

Tačiau kodėl norėtųsi, kad šita valdžia būtų kitokia? Pažiūrėkime – šiuo metu jokių krizių lyg ir nesimato, Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė džiaugiasi augančiais Lietuvos ekonomikos rodikliais – daugėja darbo vietų, ekonomika auga, gyvenimo kokybė gerėja, auga ne tik bendrasis vidaus produktas, eksportas, užsienio investicijos ir t.t.

Atrodo, sulaukėme paties palankiausio meto, kad valstybėje pagaliau iš tikro būtų atsigręžta į sportą ir kultūrą. Turime pirmą Seimą, kuriame buvo įkurtas Kultūros komitetas, atrodė, jau kad dirbsim, tai dirbsim – ne tik tautiniais kostiumais visi apsirengsim, bet ir nemokamai visus renginius lankysim, muziejuose ištisai laiką leisim, atkursim visus paveldo objektus, visi tik sportuosim ir sveikai gyvensim. O kultūros darbuotojai pagaliau galės oriai apsilankyti normalioje parduotuvėje, o ne kuistukuose raustis.

Deja, ne taip seniai kultūringiausias iš visų agronomų, Seimo valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis komiteto posėdyje užsiminė apie tai, kad artėjant svarbiausiems valstybėje metams – Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, – kultūrai bus mažinami pinigai, maždaug 18 milijonų eurų. Po to puolė neigti, neva jis taip nesakė ir taip nebus.

„Žemei, Žmogui, Lietuvai!“ – skelbė valstiečių rinkiminės programos šūkis. – „Lietuva turi tapti Europos kultūros ir turizmo traukos centru, jeigu mūsų valstybės ateities vizijos centre bus kultūros puoselėjimas, žmogaus ir gamtos darna.“ Esame jau panašių girdėję: viskas liaudžiai, viskas tautai…

Kultūros srityje dirbantys finansininkai mano, kad jeigu kitais metais Vyriausybė paskelbs taupymo vajų, vienintelis dalykas, ką bus galima sumažinti – kultūros darbuotojų atlyginimai, nes daugiau nėra ką mažinti, pastatų juk nepaliksi neapšiltintų, elektros neišjungsi. Iš esmės, tokio ubagiško valdžios mentaliteto užgrūdinti kultūros darbuotojai tikriausiai to sumažinimo nė nepajustų, nes vis tiek šeimos neįmanoma išlaikyti nei iš 500 eurų, nei iš 300, gal tik, kaip jie patys liūdnai juokauja, jau nebeliktų, ką iš namų atnešti į kultūros namus…

Einant į rinkimus žadėti pasirūpinti sportuojančiu jaunimu, pakelti kultūrą regione, skirti jai didesnį dėmesį ar bent jau finansavimą, madinga kiekvienos kadencijos atstovams, tačiau tiek sportininkai, tiek kultūros darbuotojai įprastai gauna tik riestainio skylę. Visas dėmesys – tik profesionalams. Taip jau nuo neatmenamų laikų sportas rajonuose tampa prabangos dalyku tėvams, nes išleisti vaikus į varžybas, aprūpinti juos tinkama apranga ir kitais būtiniausiais dalykais tampa nemenku iššūkiu. O svajoti apie sporto šakų įvairovę ar geresnes sporto bazes gali tik tų savivaldybių gyventojai, kurių merai iš tiesų ūkiški ir klesti verslas.

Sportas ir kultūra – tarsi dvyniai pavainikiai, kuriems lengva pažadėti ir netesėti, nes šiose srityse dirbantys specialistai labiausiai atsidavę savo profesijai ir kantriausi. Taip buvo ir su kultūros ministro darbiečio Š. Biručio pažadais stiprinti paramą kultūrai regionuose, kurie baigėsi riebia špyga regionų kultūrai, panašu, kad taip bus ir šioje kadencijoje. Praėjusią savaitę mūsų kraštuose apsilankiusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson užsuko tik į Marijampolę, Šakius ir Vilkaviškį, o Kazlų Rūdai laiko neliko – ko ten lankytis, žiūrėti, kaip kultūros namai sugriūti baigia… Paskui vėl žadėti reikės, rūpintis. Kur kas smagiau ten, kur vietinių žmonių pastangomis viskas gražu ir nekelia bent jau didelių problemų, pasidžiaugti kur kas smagiau…

Šiuose rajonuose ministrės vizitas praktiškai prasidėdavo ta pačia jau dešimtmečius girdima fraze: „V to vremia kak kosmicheskie korabli borazdiat prostory bolshogo teatra…“ („numatytus pagrindinius Kultūros ministerijos regioninės kultūros politikos prioritetus – kultūros prieinamumo regionuose skatinimą, kultūros infrastruktūros optimizavimą ir įveiklinimą, kuo daugiau į kultūrinę veiklą įtraukiant bendruomenes“ – laisvas redakcijos vertimas iš rusų kalbos). Ir pasibaigdavo apgailestavimu, kad Kultūros ministerijai skirtos lėšos yra nuolat mažinamos, o naujų projektų įgyvendinimui yra skirtas minimalus finansavimas.

Apie valstybę iš tikrųjų galima spręsti iš jos vadovų požiūrio į kultūrą. Ir nors daugelis šiandieninių politikų bando apsimesti, kad jie jau labai toli pažengę nuo Romą užėmusių barbarų, tačiau iš tikrųjų didžiulis kultūros ir sporto sričių skurdas regionuose byloja ne apie ką kita, kaip apie valdžios vidinę skurdystę. Ir kol balsuosime už pažadus, tol taip ir gyvensime.

Virginija Samuolienė

Vilkaviškio raj. savivaldybės nuotrauka

*„…Tie mergelės
Pažadai
Kaip tie krintantys
Žiedai…

Su kitu
Mieloji šneka.
Man tik
Pieno
Mėnuo
Teka.
Ir, kai papučia
Rytys,
Girgžda šulinio
Svirtis.

Tie mergelės
Pažadai
Kaip sumindyti
Žiedai…“

Paulius Širvys

6 KOMENTARAI

  1. Kartais tenka lankytis Šakiuose, o Dieve, jie ir baseiną turi ir gatvėse gražu, tai negi Šakiams valdžia iš sostinės negaili lėšų, o mus skriaudžia. Nemanau, viskas prasideda nuo vietinės valdžios, jeigu jie atkaklūs, išmesti pro duris lenda per langus, tai ir turi rezultatą. Žinoma, lengviausia nieko nedaryti, atlyginimas vistiek kas mėnesį taip ir prabėgs kadencija.

  2. Kol Vilkaviski valdys socdemai tol taip ir bus. Jokios tvarkos. Pasts didžiausias socdemas buvo renkamas Vilkaviškyje ir kaaa. Matome ką turime. Pinigai švaistomi, svarbu, kad meras gauna gera alga, čia yra svarbiausia…

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.