Namo Naujienos

Kaip būsimiems studentams pasiruošti perspektyvioms studijoms?

380
0
DALINTIS

Įsigaliojus naujai Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo tvarkai, kai dalis aukštųjų mokyklų studijų programų turės būti panaikintos, ne vienas būsimas abiturientas turėjo sunerimti dėl savo ateities – kur stoti? Šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 32 tūkst. Lietuvos moksleivių, tad didelė tikimybė, kad dalis jų dėl sumaišties šalies švietimo sistemoje pasirinks studijuoti užsienio universitetuose. Pasak sertifikuotos studijų užsienyje ekspertės Eglės Kesylienės, tai nėra blogai, nes viskuo besidomintis bei atviras naujoms patirtims jaunas žmogus bent viename gyvenimo etape turi pasimokyti ir patirties pasisemti kitoje šalyje. Įsivaizdavimas, kad tai padaryti gali tik finansiškai pasiturintys – klaidingas, ypač kai susimokėti už mokslą šiais laikais yra įvairių būdų. Kad lietuviams aktualios studijos ir jie pasinaudoja visomis įmanomomis finansinėmis galimybės, patvirtina „Mokilizingas“ užsakymu šių metų kovą atlikta visuomenės apklausa – imantis paskolą mokslams patvirtino kas 16 iš 100 apklaustųjų.

Lietuviai pamoką išmoko – įvertina tikrąją studijų vertę ir kainą

Pasak finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ pardavimų grupės vadovės Linos Luneckienės, tyrimo duomenys nenustebino, nes išsilavinimas yra itin svarbus jauno žmogaus sėkmingai karjerai – tai veiksnys, padedantis konkuruoti dabartinėje dinamiškoje darbo rinkoje. „Europos statistika rodo, kad daugiau nei 80 proc. 20–64 metų amžiaus aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą turinčių Europos Sąjungos (ES) gyventojų yra dirbantys, bet tik 50 proc. pradinį ar vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių gauna darbą. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 31 proc. gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą – pagal šį rodiklį lenkiame ES vidurkį, siekiantį 26 proc. Pasiteisinimas, kad studijuoti norimą specialybę norimame universitete gali tik pasiturintys, neturintis pagrindo, nes šiais laikais galima pasinaudoti įvairiomis studijų finansavimo programomis, stipendijomis ar paimti paskolą, kurią gaunant stipendiją bus galima pamažu grąžinti“, – sako L. Luneckienė.

Šiai nuomonei pritaria ir „American English School“ (AMES) vadovė, studijų užsienyje ekspertė E. Kesylienė, teigianti, kad įvairiuose studijoms skirtuose renginiuose dažnai tenka išgirsti nuogąstavimų, kad aukštasis mokslas prieinamas tik geriausiais balais besimokantiems ir pasiturinčiose šeimose augantiems jaunuoliams, tad kitiems net svarstyti tokios galimybės nederėtų.

„Galiu atsakingai pareikšti – tai visiškas mitas. Žinoma, geri atestato balai šansus patekti į aukštai reitinguojamą universitetą padidina, tačiau tai nereiškia, kad būtina už visus egzaminus ir visas disciplinas mokykloje būti įvertintam aukščiausiu balu. Svarbiausia įsivardinti tikslą ir įsivertinti stipriąsias savo savybes. Visada individualiai dirbame su moksleiviu: pirmiausia analizuojame jo poreikius ir gebėjimus, išsiaiškiname lūkesčius dėl studijų ir būsimos karjeros, o tada kartu nusprendžiame, kurioje šalyje jis galėtų studijuoti. Kai užsienio universitetas, kuriame mūsų konsultuojamas moksleivis norėtų studijuoti, aiškus, pasidomime likusiais aspektais – studijų sąlygomis, pragyvenimo ir mokslų kaina bei galimo papildomo darbo toje šalyje galimybėmis“, – sako „American English School“ (AMES) vadovė, studijų užsienyje ekspertė E. Kesylienė.

Lygindama studijas Lietuvos ir kitų šalių universitetuose, studijų ekspertė įvardina pagrindinį skirtumą – kainos, kokybės ir karjeros galimybių santykį. Pasak jos, dabartinei kartai itin svarbi galimybė atlikti apmokamą, kvalifikuotą darbo praktiką, tad aktyviai dairomasi, kur tai būtų galima įgyvendinti. Šiuo metu Lietuvoje gauti kokybišką praktiką nesunku, tačiau mūsų šalyje vis dar neįprasta už tokį indėlį į įmonės veiklą  mokėti atlyginimą. Europoje – už praktiką mokama dažniau, tačiau ilgametė AMES patirtis ruošiant būsimus užsienio universitetų studentus rodo, kad didžiausia apmokamos darbo praktikos pagal pasirinktą specialybę pasiūla su galimybe baigus studijas likti dirbti yra JAV.

Kaip pasiruošti studijoms užsienyje ir Lietuvoje?

Pasak studijų užsienyje ekspertės E. Kesylienės, renkantis studijas, svarbiausia įvertinti ir daug dėmesio skirti šiems dalykams:

  • Ankstyvas pasirengimas. Norint studijuoti kitoje šalyje, ruoštis tam reikia pradėti ne 11–12 klasėje, bet kur kas anksčiau. Paprastai daugelis įsivaizduoja, kad tik pabaigus 11-tą klasę atėjo laikas planuoti būsimas studijas ir tam ruoštis. Deja, tai klaidingas požiūris ir dažniausia klaida. Pavyzdžiui, užsienio kalbos mokėjimo lygiui pakelti rekomenduojama skirti bent 2 metus, kad visi įgūdžiai (skaitymas, rašymas, kalbėjimas) būtų patobulinti vienodai ir būtų galima tinkamai pasiruošti tarptautiniam kalbos egzaminui.

Tokia taisyklė galioja ir galvojant apie stojimą į rimtą užsienio universitetą – mąstyti apie tai reikia pradėti nuo pirmos gimnazijos klasės, nes stojant į JAV, Jungtinės Karalystės ar kitų šalių geriausius universitetus kartais reikia pateikti net trejų ar ketverių paskutinių mokslo metų pažymių vidurkį.

Norintiems studijuoti Lietuvoje galioja ta pati taisyklė – kuo ankščiau pradėsite ruoštis, tuo geresnių rezultatų galite tikėtis.

  • Teisingai įvertinti savo gebėjimus ir pasirinkimus. Studijoms reikia ieškoti mokymo įstaigos, kuri geriausiai atitinka individualius aplikuojančiojo poreikius, būsimos karjeros įsivaizdavimą ir, žinoma, jaunuolio gebėjimus. Stoti bet kur, kad tik būtų galima studijuoti, – nebepopuliaru ir nenaudinga. Kartais galbūt verta peržiūrėti norimos disciplinos atitikmenis Lietuvos universitetuose, o vėliau išbandyti kitų šalių studijas pasinaudojus „Erasmus“ ar panašiomis studentų mainų programomis.
  • Kalbos mokėjimo sertifikatai. Dalis užsienio universitetų iš būsimų studentų reikalauja akademinių anglų kalbos IELTS arba TOEFL egzaminų rezultatų, todėl būtina jiems iš anksto pasiruošti, kad rezultatai būtų geri. Tiesa, kartais tokio gebėjimų sertifikato nori ir Lietuvoje liekantys abiturientai: „Turime daug pavyzdžių, kai jaunuoliai papildomai kalbos mokosi norėdami pagerinti stojamąjį balą teikiant paraišką LAMA BPO Lietuvoje, mat LR Švietimo ir mokslo ministerija tarptautinių egzaminų rezultatus pripažįsta kaip tinkamą alternatyvą Valstybiniam užsienio kalbos brandos egzaminui. Šį rezultatą įskaito visos Lietuvos aukštosios mokyklos, todėl vis daugiau Lietuvos moksleivių renkasi ne akademinį anglų kalbos egzaminą, pvz., IELTS, bet bendrosios anglų kalbos egzaminą – PTE General. Jeigu moksleivio anglų kalbos žinios yra C1 lygio ir jis išlaiko egzaminą taip pat, LAMA BPO automatiškai įskaito šį rezultatą kaip 100 proc. už valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą. Išlaikiusiems egzaminą B2 lygiu, jo rezultatas atitinkamai konvertuojamas“, – sako AMES vadovė E. Kesylienė.
  • Įsivertinti finansines galimybes. „Iš pirmo žvilgsnio didelės pasiruošimo ir studijų kitoje šalyje išlaidos neturėtų atbaidyti tėvų išleisti savo vaiką studijuoti į užsienio universitetus, nes, pirmiausia, kalbama apie jauno žmogaus ateitį, antra – šiais laikais yra įvairių finansavimo būdų ir įrankių. Šių metų kovą atlikome visuomenės apklausą, kuri atskleidė, kad jauni žmonės yra motyvuoti, žino, ko nori, ir aiškiai susidėlioję būsimos karjeros planus. Šiuo metu studijoms paskolą yra paėmę 6 proc. apklaustųjų, o per artimiausius dvejus metus už mokslus tokiu būdu susimokėti planuoja net 18 proc. apklaustųjų.

Norintys išvykti svetur, neturėtų jaudintis ir dėl pragyvenimo išlaidų – esant reikalui (mokant už maistą parduotuvėje, įvairias paslaugas ar automobilio nuomą ir pan.), galima panaudoti lizingo kortelę, kuri tinka atsiskaitant bet kur, kaip ir kitos banko kortelės. Dar prieš porą metų Lietuvos rinkai pasiūlėme bekontaktę lizingo kortelę, kuri veikia bet kurioje šalyje, kur aptarnaujamos „MasterCard“ kortelės, o įmokas už panaudotą sumą norimu periodu galima sumokėti dalimis. Nenuostabu, kad ji itin populiari tarp jaunų žmonių.

Tačiau noriu pabrėžti, kad norintys užsitikrinti sėkmingą būsimą karjerą, nebūtinai turi išvykti – savo tikslų pasiekti galima ir likus Lietuvoje. Yra nemažai pavyzdžių, kai aktyvūs, naujoms žinioms ir patirtims imlūs jaunuoliai baigę studijas Lietuvoje stažuotis išvyksta į užsienį, ten įgauna patirties ir grįžę ją pritaiko būsimame darbe. Tik išsilavinimas, gautas kitoje šalyje, sėkmės karjeroje negarantuoja, ją užtikrina guvus protas ir plati pasaulėžiūra“, – įžvalgomis dalijasi „Mokilizingo“ pardavimų grupės vadovė L. Luneckienė.

  • Parengti gerą motyvacinį laišką universitetui. Motyvacinis laiškas stojant į užsienio universitetą ir kai kuriuos Lietuvos universitetus yra vienas svarbiausių reikalavimų – būsimas studentas turi raštu pagrįsti savo pageidavimą pasirinkti vieną ar kitą specialybę. Pagal šį laišką sprendžiama apie kandidato pasirinktos specialybės susidomėjimo lygį, užklasinę veiklą, pomėgius, siekius. Tačiau, pasak studijų ekspertės, lietuviams vis dar pritrūksta drąsos pasigirti savo pasiekimais, nes dauguma laiko juos nieko vertais arba nesvarbiais. Šį darbą reikėtų atlikti kartu su šios srities specialistu, nes kiekviena šalis ir net kiekvienas universitetas kelia skirtingus reikalavimus bei suteikia skirtingą „svorį“ motyvaciniam laiškui.

„Pastebime, kad  šiuo metu universitetinio švietimo srityje tvyranti nežinia ir gaunama studijų kokybė jaunus žmones skatina dažniau pagalvoti apie alternatyvas kitose šalyse, tačiau svarbiausia viską gerai apmąstyti, susidėlioti  studijavimo Lietuvoje ir užsienyje pliusus bei minusus. Vykstantis universitetų jungimasis neturėtų turėti didelės įtakos auditorijų tuštėjimui – tie, kurie planuoja studijuoti Lietuvoje, tiesiog turės didesnį profesijų pasirinkimą viename universitete. Tiesa, jeigu peržiūrėtos studijų programos pagerins studijų kokybę, pakels mokslo kartelę ir suteiks jaunajai kartai karjeros galimybių, dalis šiuo metu svarstančių apie mokslus užsienyje, gali persigalvoti ir likti studijuoti Lietuvoje. Tuo labai džiaugčiausi“, – sako AMES vadovė E. Kesylienė.

AD VERUM informacija

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.