Namo Naujienos

Daugėja netinkamo vaistų vartojimo atvejų

120
0
DALINTIS

Vis daugiau gyventojų patiria sveikatos problemų dėl netinkamo vaistų vartojimo. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pernai užfiksavo 22 proc. daugiau nepageidaujamų reakcijų į vaistus atvejų nei 2016 metais. Tuo tarpu pasaulinė statistika rodo, kad vienu metu vartodami skirtingus vaistus sveikatos problemų patiria apie 6 proc. pacientų.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lektorės, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės – vedėjos dr. Aurimos Stankūnienės, vaistų suderinamumas ypač svarbus tais atvejais, kai vaistus pacientui skiria keli gydytojai, pradedami vartoti nauji vaistai arba galima reta vaistų sąveika.

Saugūs vaistai tarpusavyje gali nederėti

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Lietuvoje duomenimis, pernai užfiksuotas 861 pranešimas apie nepageidaujamas reakcijas į vaistus – 22 proc. daugiau nei 2016-aisiais ir net 47 proc. daugiau nei 2015-aisiais, kai buvo atitinkamai gauti 705 ir 584 pranešimai.

Apie panašius sveikatos sutrikdymus, hospitalizacijas ar net mirties atvejus dėl vaistų vartojimo galima rasti bet kurios pasaulio šalies statistikoje.

„Todėl pasaulyje vis dažniau pabrėžiamas atsakingas vaistų vartojimas, kurio svarba ypač didėja augant bendram vaistų vartojimui pasaulyje. Viena iš aktualiausių problemų – skirtingų vartojamų vaistų suderinamumas: du ir daugiau saugūs vaistai, vartojami kartu gali, sukelti šalutinius ir sveikatai pavojingus poveikius“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė dr. A. Stankūnienė.

Tyrimų rezultatai rodo, kad pacientams, vartojantiems 5-9 vaistus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia 50 proc. Todėl vaistų suderinamumo problema ypač svarbi vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vartoja daugiau medicininių preparatų nei jaunesni pacientai.

Kokių vaistų nevartoti vienu metu

Pasaulinių tyrimų duomenimis, 20-30 proc. pavojingų vaistų derinių sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu. Daugiausiai vaistininkų atsiliepimų gaunama apie širdies ligoms skirtų vaistų nesuderinamumą su kitais vaistais.

A. Stankūnienės teigimu, vieni sunkiausiai derinamų ir pavojingiausių vaistų yra ir kraujo krešėjimui reguliuoti skirti vaistai: „Jei pacientas vartoja šiuos vaistus, visada prašome informuoti net ir apie, pavyzdžiui, peršalimo simptomams sumažinti vartojamus nereceptinius vaistus“.

Suderinamumo problemų su kitų grupių medikamentais dažnai turi net ir vaistai nuo skausmo. Kai kurie vaistai yra ypač paveikūs kitiems medikamentams, o jų šalutinis poveikis sąveikos atveju pasireiškia rimtomis ir įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, netinkamai vartojant kraujo krešėjimui reguliuoti skirtus vaistus kartu su preparatais nuo skausmo, gali atsirasti opų virškinamajame trakte, kilti kraujavimas žarnyne.

Šalutinis poveikis gali atsirasti ne tik vartojant skirtingus vaistus, bet ir maisto papildus, vitaminus ar, rodos, nekaltus nereceptinius vaistus nuo galvos skausmo. Pavyzdžiui, vitaminas C, rimčiau susirgus, gali slopinti gydytojo išrašytų antibiotikų poveikį.

Svarbiausia – vaistininko ir gydytojo partnerystė

Pasak A. Stankūnienės, iškilus probleminiam suderinamumo atvejui, visuomet yra svarbiausia užtikrinti tinkamą vaistininko partnerystę su gydytoju.

„Mūsų vaistinėse bet kurie gyventojai, vartojantys 2 ar daugiau vaistų, gali pasitikrinti jų suderinamumą tarpusavyje. Praktikoje pamatėme, kad, pavyzdžiui, į vaistinę atėjus pacientui su dviem nekompensuojamųjų vaistų receptais, dažnai pakanka susisiekti su gydytoju ir po konsultacijų pasiūlyti tinkamiausią derinį. Tokiu būdu pacientui užtikrinamas efektyviausias gydymo būdas“, – teigė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Sudėtingesnis atvejis yra tuomet, kai pacientui kompensuojamus vaistus paskiria skirtingi gydytojai ir patikrinus vaistinėje nustatoma, kad jie nedera. Tada vaistininkas turi bendradarbiauti su visais gydytojais ir kartu padėti pacientui.

Informacija pasidalino „Idea Prima“

Įspėjame: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.